Aronija

aronija
aronija

Aronija

(Aionia melanocaipa)

Aronija (juodavaisė), erškėtinių šeimos vaisinis, vaistinis, dekoratyvinis ir medingas krūmas. Pumpurai sprogsta balandžio pabai­goje, pražysta gegužės pabaigoje. Žydi apie 2 savaites baltais, retuose skėtiniuose žie­dynuose sukrautais žiedais. Augalas savidulkis. Vaisiai juodi, blizgančia odele, saldžiai rūgštūs, truputį aitrūs. Noksta rugpjūčio pa­baigoje—rugsėjo pradžioje. Turi 6—14% angliavandenių, 0,8—1,8% organinių rūgš­čių, 0,4—0,7% rauginių ir dažančiųjų me­džiagų, mikroelementų    (boro,    mangano, molibdeno), vitaminų (C, B2, B9, E, P, PP). Iš vaisių verdama uogienė, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys.

Krūmas mėgsta šviesą, išauga iki 2 m aukščio ir 1,5 m pločio. Šaknys įsiskverbia iki 1 m, o sausokose vietose — iki 1,5—2 m gylio, apie 2 m į šalis. Juodavaisė aronija dauginama sėklomis, bet galima ir atlanko­mis, žaliais auginiais. Sėjama rudenį arba 60—70 dienų stratifikuotomis sėklomis pa­vasarį. Į nuolatinę vietą sodinama 2—3 metų krūmeliai rudenį arba pavasarį kas 2 m, kiek giliau negu augo. Krūmai, išauginti iš sėklų, pradeda derėti ketvirtais metais. Gausiausiai dera 4—6 metų stiebai. Vyresni stiebai išpjau­nami, praretinami iš krūmo pagrindo augan­tys ūgliai, paliekami tik 5—6 stipriausi. Metūgliai netrumpinami, nes jų viršūnėse būna didesni žiedynai ir vaisiai. Apie krūmus žemė purenama ir tręšiama panašiai kaip apie ser­bentus.

Šis erškėtinių šeimos krūmas sodinamas kaip de­koratyvinis augalas. Jis gausiai auginamas dėl labai vertingų uogų. Jį lengva dauginti šakniastiebiais, todėl, kaip ir kekinis šeivame­dis, greitai plinta. Juodavaisės aronijos uogos vartojamos švie­žios, iš jų verdamos uogienės, spaudžiamos sultys.