Baltoji garstyčia (prieskoniniai augalai)

BALTOJI  GARSTYČIA   (SINAPIS ALBA L.)

Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos vienmetis augalas. Savaime auga Pietų Europoje. Iš kultivuojamų garstyčių paminėtinos: seraptinė garstyčia (Brassica juncea Czern.), kilusi iš Azijos, ir juodoji garstyčia (Brassica nigra Koch.), ki­lusi nuo Viduržemio jūros. Garstyčios, kaip daržoviniai prieskoni­niai ir vaistiniai augalai, jau labai seniai buvo žinomos Azijoje, taip pat Senovės Graikijoje ir kt. Vėliau jos pradėtos auginti kaip aliejiniai augalai. Dabar jų nemaža auginama mūsų šalyje, Šve­dijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje ir kitur.

Kaip prieskonis dažniau vartojamos baltųjų garstyčių sėklos, nes jos yra minkštesnės.

Šaknis liemeninė, giliai einanti į žemę. Stiebas stačias, 30- 75 cm aukščio, tvirtas, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais, vagotas. Lapai pražanginiai, kotuoti, plunksniškai suskaldyti, stam­biai dantytais kraštais. Žiedai geltoni, susitelkę kekės pavidalo žie­dyne. Vaisius – ankštara, 2-4 cm ilgio, 0,3-0,4 cm pločio, su iš­lenktu snapeliu. Sėklos gelsvos, apvalios, 1,5-2,0 mm skersmens, aštraus skonio, aliejingos.

Baltoji garstyčia nereikli dirvai, klimatui bei priežiūrai, tik neauga rūgščioje dirvoje ir nepakelia sausros. Botanikos sode at­likti tyrimai parodė, kad baltosios garstyčios vegetacija trunka 93-106 dienas. Derlius svyruoja nuo 13,6 iki 21,3 cnt/ha sėklų, vi­dutinis aliejingumas – 32,7%. Derlius esti gausesnis, jei priešsėlis patręšiamas mėšlu (25-30 t/ha) ir mineralinėmis trąšomis (po 60 kg/ha azoto, fosforo ir kalio veiklios medžiagos).

Sėjama anksti pavasarį. Baltoji garstyčia nereikli šilumai. Sėk­los sudygsta esant 1-2°C šilumos ir nebijo pavasario šalnų. Pas mus išaugintų baltosios garstyčios sėklų daigumas 99%. Sėjama 60-70 cm tarpueiliais, kad galima būtų purenti dirvą. 1 ha apsėti reikia 8-10 kg sėklų. Sėklos įterpiamos 1,5-1,0 cm gyliu. Derlius nuimamas, augalams pageltus.

Garstyčių sėklos tinka žuvų, agurkų, moliūgų, svogūnų, sil­kių marinatams paruošti. Vartojamos gaminant kai kurias dešras ir ruošiant mėsą rūkymui. Iš jų sėklų gaminamos stalo garstyčios, kurios tinka prie karštų bei šaltų mėsos patiekalų ir padažų  paįvairinimui. Anksti pavasarį jauni garstyčių lapai dedami į įvairias salotas. Garstyčios žadina apetitą ir lengvina virškinimą, tačiau jas reikia vartoti labai saikingai.

Jų pasėliai plečiami pagrindinai dėl aliejaus, kuris vartojamas maistui ir pramonėje. Medicinoje vartojami garstyčių milteliai ir aliejus. Baltoji garstyčia vertinama kaip medingas augalas. Ji žydi apie 30 dienų. Stiprus žiedų kvapas labai vilioja bites. Iš hektaro pasėlio bitės prineša iki 150 kg medaus.