VALGOMOJI VIKSVUOLĖ (CYPERUS ESCULENTUS L.)
Viksvinių (Cyperaceae) šeimos vienmetis augalas, labai paplitęs prie Viduržemio jūros, ypač Ispanijoje. Valgomoji viksvuolė, dažnai vadinama žemės migdolu, sena kultūra, kurią egiptiečiai augino jau 2000 m. pr. m. erą. Mūsų šalyje kultivuojama Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje kaip aliejinis augalas. Lietuvoje auginama tik botanikos soduose ir pastaruoju metu – kai kurių mėgėjų daržuose.
Stiebas 20-60 cm aukščio, jo apačia lapuota, turi palaipas, ant kurių žemėje susidaro rudi 1-2 cm ilgio gumbeliai. Lapai plokšti, šiurkštoki, 5-10 mm pločio. Žiedynas skėtiškas, apsigaubęs 3 nevienodo ilgio viršuniniais lapais. Varputės linijiškos, suplotos, smailios. Pažiedės kiaušiniškos arba pailgai kiaušiniškos, geltonos arba rudos, su žaliu dryželiu išilgai nugarėlės. Vaisiai tribriauniai, rausvai rudi, blizgantys, apie 1 mm ilgio.
Dauginama gumbeliais, sodinant juos pavasarį – gegužės viduryje, kai dirva pakankamai įšilusi, į 4-5 cm gylio griovelius, 15-20 cm tarpais. Valgomoji viksvuolė gerai auga derlingoje, bet lengvoje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Auginama sunkioje dirvoje dera menkai. Ji reikli drėgmei, todėl, nesant lietaus, patartina laistyti. Vegetacija trunka apie 140 dienų. Nereikia skubėti iškasti gumbelių, nes jie auga iki vėlyvo rudens. Iškasti gumbeliai padžiovinami saulėje ir laikomi sausoje, vėdinamoje patalpoje.
Gumbeliuose yra apie 30% krakmolo, 12-20% cukraus, apie 20-30% riebalinio aliejaus. Jie yra malonaus skonio ir kulinarijoje vartojami kaip migdolų bei riešutų pakaitalas.