Juodasis serbentas – Ribes nigrum L.
Lietuviški sinonimai: akyna, bobingės, bobuogės, žvirbliauogės.
Paplitęs Šiaurės Europoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje, europos rytinėje dalyje, išskyrus pietinius ir pietrytinius rajonus.
Vaistams vartojamos uogos (Fructus Ribis nigri), lapai (Folia Ribis nigri), kartais ir švieži pumpurai (Gemmae Ribis nigri).
Augalas medingas. Priklausomai nuo veislės iš 1 ha bitės prineša 18-150 kg nektaro.
Serbentas yra uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos, 1-2 m aukščio krūmas. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, su 3- 5 skiautėmis, kvapūs. Vaisius – rutuliška, sultinga, daugiasėklė, juoda, specifinio kvapo uoga. Sėklos rausvai rusvos, elipsiškos. 1000 sėklų sveria 0,9-1,8 g.
Žydi balandžio-gegužės mėn., uogos prisirpsta liepos-rugpjūčio mėn.
Auga paupiuose, krūmuose, drėgnuose miškuose. Lietuvoje plačiai auginamas, išvesta daug veislių.
Vaistams geriausiai tinka laukinių ir vitaminingų, kvapių kultūrinių veislių žaliava.
Žaliavos ruošimas. Uogos renkamos visiškai prinokusios, be vaiskočių, sveikos, liepos-rugpjūčio mėn. Džiovinama 60-65 °C temperatūroje. Iš 10 kg žalių uogų gaunama 1,8-2,0 kg sausų.
Išdžiūvusios uogos turi išlikti apvalios, raukšlėtos, su Raukiniais taškeliais ir taurelės liekanomis viršūnėje, rūgščios, aitrokos, silpno specifinio kvapo, 0,4-1,0 cm skersmens. Drėgmės jose gali būti ne daugiau kaip 18%, nesunokusių uogų – ne daugiau kaip 5%, perdžiūvusių – ne daugiau kaip 3%’, kitų serbento dalių- ne daugiau kaip 1%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%.
Sausos uogos pakuojamos po 25-50 kg į maišus ir laikomos sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Laikymo trukmė iki vienerių metų, kartkartėmis reikia patikrinti.
Lapai skinami sveiki, neapipurkšti cheminėmis medžiagomis, po keletą nuo šakutės birželio-liepos mėn. Džiovinami pavėsyje arba džiovykloje (25-30 °C temperatūros). Iš 10 kg žalių lapų gaunama 3,4-3,7 kg sausų. Sausi lapai pakuojami po 50 kg į ryšulius ir laikomi sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Laikymo trukmė nenustatyta.
Pumpurai skinami žiemą arba anksti pavasarį prieš jų sprogimą, išvalomi ir užkonservuojami 50° spiritu, arba džiovinami 15- 20 °C temperatūroje.
Konservuoti pumpurai turi būti šviesiai rudi, specifinio kvapo, kiek aitroki. Kitų serbento dalių juose gali būti ne daugiau kaip 10%, organinių ir mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip po 0,5%.
Uogos skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, vartojamos nuo avitaminozės. Lapų nuoviras skatina prakaito išsiskyrimą, juo gydomas reumatas, sąnarių uždegimas. Pumpurai vartojami esencijoms, sirupui, likeriams gaminti.