Naujausi Sodas ir daržas straipsniai

Lapinukai

Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai gilios ir...

Auksauodegis verpikas

Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau ki­tiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš...

Neporinis verpikas

Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais plaukeliais....

Žieduotasis verpikas

Žieduotasis verpikas Malacosoma neustria L. Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūž­tos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais...

Didysis žiemsprindis

Didysis žiemsprindis Erannis deiolaria Cl. Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstan­čius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2 poras...

Mažasis žiemsprindis

Mažasis žiemsprindis Operophtera bmmata L. Puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Besi­skleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus apgraužia maždaug 25 mm ilgio žali vikšrai. Išilgai...

Obelinė voratinklinė kandis

Obelinė voratinklinė kandis Yponumeuta malinellus Zell. Ant žydinčių obelų pasitaiko voratinklinių gūžtų, ku­riose gyvena ir graužia lapus 12—18 mm, pilkai gelsvi obe­linės voratinklinės kandies vikšrai. Ant jų nugarų...

Vaismedinė makštikandė

Vaismedinė makštikandė Coleophora hemorobiella Scop. Puola obelis, kriaušes, slyvas, šermukšnius, ąžuolus. Lapuose matyti apvalios pilkos ar rudos minos (įgraužos), kenkėjas gyvena makštyje. Išskleisti drugių sparnai yra...

Obelinė Ūgliakandė

Obelinė Ūgliakandė Kenkia obelims, rečiau kitiems erškėtinių šeimos augalams. Pavasarį sprogstant pumpurams jaunuose soduose ir mede­lynuose matyti nebeaugančių išdžiūvusių pumpurų ir vys­tančių ūglių, kurie obelims...

Lapsukė obelinė kandis

Lapsukė obelinė kandis Simaethis pariana Cl. Puola obelis, rečiau kitus vaismedžius. Pažeisti jų lapai paruduoja. Po nukritusiais lapais arba po kamieno žievės atplaišomis žiemoja drugiai ir lėliukės. Drugiai  pradeda...

Vaismedinis lapsukis

Vaismedinis lapsukis Hedya nubiferana Haw.   (Argyroploce  variegana Hb.) Kenkia vaismedžiams: dažniausiai — obelims, rečiau — šermukšniams, slyvoms. Puola ir kitus lapuočius medžius. Žaliojo kūgio fazėje, kai vidutinė...

Rožinis lapsukis

Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda galva ir rudu ar juodu...

Pumpurinis lapsukis

Pumpurinis lapsukis Spilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratink­liais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų vo­ratinkliais...

Tinklasparnis lapsukis

Tinklasparnis lapsukis Adoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu...

Kablelinis skydamaris

Kablelinis skydamaris Lepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, ma­žiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų užuovė-jinėse juostose augančias liepas bei beržus. Patelės ir lervos...

Obelinė blakutė

Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau kriaušių, lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo...

Rudasis kriaušinis amaras

Rudasis kriaušinis amaras Anuraphis subterranea Walk. Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm il­gio, rudas. Ant nugaros — gana stambūs viduriniai ir pakraštiniai kauburėliai. Lervos ir nimfos — rusvos. Ant...

Pilkasis obelinis amaras

Dažniausiai puola senesnes obelis. Iščiulptų lapų pakraš­čiai pastorėja, riečiasi į apačią, pagelsta arba parausta. Žiemoja amaro kiaušiniai. Jie pailgai elipsiški, tik padė­ti — žalsvi, vėliau — juodi. Kiaušinių...

Žaliasis obelinis amaras

Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos . Iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja ir...

Kriaušinė erkutė

Kenkia Kriaušėms ir kartais erškėčiams bei šermukšniams. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinė er­kutė, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų...