Daržovių suskirstymas pagal botaninius požymius

Daržovių skirstymasDARŽOVIŲ  SUSKIRSTYMAS PAGAL BOTANINIUS POŽYMIUS

Botanikos mokslas visą augmeniją skirsto šeimomis. Į vieną šeimą skiriami augalai su panašiais pagrindiniais organais. Be to, vienos šeimos augalai vienodu būdu veisiasi, juos puola tie patys kenkėjai, serga tomis pačiomis ligomis, o svarbiausia — viena šeima reikalauja panašių augimo sąlygų. Taigi, remdamiesi botanišku suskirstymu, galime palengvinti daržovių auginimo darbą.

Kryžmažiedžių šeimai priklausančios daržovės būdin­gos tuo, kad jų žiedai sudaryti iš keturių kryžmiškai sustatytų lapelių. Be to, kryžmažiedėms daržovėms tinka drėgnas, vidutinio šiltumo klimatas. Jos visos serga šaknų gumbu ir turi bendrus kenkėjus. Kryžmažiedžių šeimai priklauso kopūstinės daržovės, ropės, griežčiai, ridikai, ridikėliai.

Agurkinių šeimai priklausančios daržovės turi šliaužiantį stiebą ir vienalyčius žiedus. Jos kilusios iš šiltų kraštų, todėl rei­kalauja daug šilumos. Šiai šeimai priklauso agurkai, moliūgai, ar­būzai, melionai.

Ankštinių šeimos daržovės turi būdingą, panašų j drugį žiedą; ant jų šaknų gyvena atmosferos azotą įsisavinančios bakte­rijos. Šaknims supuvus, azotas pasilieka dirvoj, ir jį naudoja kiti augalai. Šiai šeimai priklauso žirniai, pupelės, pupos.

Bulvinių šeimos daržovės kilusios iš tropinių kraštų, to­dėl joms reikia daug šilumos. Jos priklauso kaupiamųjų augalų grupei. Šiai šeimai priklauso bulvės, pomidorai, baklažanai, ankš­tiniai pipirai.

L ė 1 ijinių (svogūninių) šeimos daržovės turi savotiš­kus lapus — juostinius arba vamzdinius su lygiagretėmis gyslo­mis; išaugina svogūnėlius, kuriais gali ir veistis. Šiai šeimai pri­klauso svogūnai, porai, česnakai.

Graižažiedžių šeima turi būdingą sudėtinį žiedą, suda­rytą iš daugelio smulkių žiedelių, susegtų ant bendro stiebo. Šios šeimos atstovai yra salotos, artišokai.

Balandinių šeimos daržovių kelių žiedų vaisiai dažnai suauga į vieną, pavyzdžiui, valgomųjų burokėlių. Šiai šeimai pri­klauso valgomieji burokėliai, špinatai.

Rūgštyninių šeimai priklauso rabarbarai ir rūgš­tynės.

Skėtinių šeimai priklauso morkos, petražolės, salierai.

įvairios botaninės šeimos yra būdingos skirtingais augimo ir subrendimo laikotarpiais. Laiko tarpas nuo sėjos iki augalo subrendimo vadinamas vegetacijos periodu. Daržovių subrendimo laiką Čia suprantame dvejopai — iki sėklos subrendimo ir iki nau­dojamų dalių subrendimo. Naudojamų daržovių dalių subrendimą  kartais vadiname techniniu subrendimu. Techninio subrendimo laikas — nuo sėjos iki tol, kai vaisių jau galima naudoti. Taigi techninis daržovių subrendimas ne visada sutampa su tikruoju, arba fiziologiniu, subrendimu. Pavyzdžiui, ankstyvieji kopūstai, bulvės, morkos, žirniai dažnai sunaudojami fiziologiškai nesubrendę. Suprantama, kad daržovės iki techninės brandos visada greičiau subręsta, negu iki fiziologinės ir ypač sėklų bran­dos (botaninės). Sėkloms subrandinti daržovėms reikia daugiausia laiko, Kai kurios daržovės sėklas subrandina tik antraisiais metais po sėjos.