DARŽOVIŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL BOTANINIUS POŽYMIUS
Botanikos mokslas visą augmeniją skirsto šeimomis. Į vieną šeimą skiriami augalai su panašiais pagrindiniais organais. Be to, vienos šeimos augalai vienodu būdu veisiasi, juos puola tie patys kenkėjai, serga tomis pačiomis ligomis, o svarbiausia — viena šeima reikalauja panašių augimo sąlygų. Taigi, remdamiesi botanišku suskirstymu, galime palengvinti daržovių auginimo darbą.
Kryžmažiedžių šeimai priklausančios daržovės būdingos tuo, kad jų žiedai sudaryti iš keturių kryžmiškai sustatytų lapelių. Be to, kryžmažiedėms daržovėms tinka drėgnas, vidutinio šiltumo klimatas. Jos visos serga šaknų gumbu ir turi bendrus kenkėjus. Kryžmažiedžių šeimai priklauso kopūstinės daržovės, ropės, griežčiai, ridikai, ridikėliai.
Agurkinių šeimai priklausančios daržovės turi šliaužiantį stiebą ir vienalyčius žiedus. Jos kilusios iš šiltų kraštų, todėl reikalauja daug šilumos. Šiai šeimai priklauso agurkai, moliūgai, arbūzai, melionai.
Ankštinių šeimos daržovės turi būdingą, panašų j drugį žiedą; ant jų šaknų gyvena atmosferos azotą įsisavinančios bakterijos. Šaknims supuvus, azotas pasilieka dirvoj, ir jį naudoja kiti augalai. Šiai šeimai priklauso žirniai, pupelės, pupos.
Bulvinių šeimos daržovės kilusios iš tropinių kraštų, todėl joms reikia daug šilumos. Jos priklauso kaupiamųjų augalų grupei. Šiai šeimai priklauso bulvės, pomidorai, baklažanai, ankštiniai pipirai.
L ė 1 ijinių (svogūninių) šeimos daržovės turi savotiškus lapus — juostinius arba vamzdinius su lygiagretėmis gyslomis; išaugina svogūnėlius, kuriais gali ir veistis. Šiai šeimai priklauso svogūnai, porai, česnakai.
Graižažiedžių šeima turi būdingą sudėtinį žiedą, sudarytą iš daugelio smulkių žiedelių, susegtų ant bendro stiebo. Šios šeimos atstovai yra salotos, artišokai.
Balandinių šeimos daržovių kelių žiedų vaisiai dažnai suauga į vieną, pavyzdžiui, valgomųjų burokėlių. Šiai šeimai priklauso valgomieji burokėliai, špinatai.
Rūgštyninių šeimai priklauso rabarbarai ir rūgštynės.
Skėtinių šeimai priklauso morkos, petražolės, salierai.
įvairios botaninės šeimos yra būdingos skirtingais augimo ir subrendimo laikotarpiais. Laiko tarpas nuo sėjos iki augalo subrendimo vadinamas vegetacijos periodu. Daržovių subrendimo laiką Čia suprantame dvejopai — iki sėklos subrendimo ir iki naudojamų dalių subrendimo. Naudojamų daržovių dalių subrendimą kartais vadiname techniniu subrendimu. Techninio subrendimo laikas — nuo sėjos iki tol, kai vaisių jau galima naudoti. Taigi techninis daržovių subrendimas ne visada sutampa su tikruoju, arba fiziologiniu, subrendimu. Pavyzdžiui, ankstyvieji kopūstai, bulvės, morkos, žirniai dažnai sunaudojami fiziologiškai nesubrendę. Suprantama, kad daržovės iki techninės brandos visada greičiau subręsta, negu iki fiziologinės ir ypač sėklų brandos (botaninės). Sėkloms subrandinti daržovėms reikia daugiausia laiko, Kai kurios daržovės sėklas subrandina tik antraisiais metais po sėjos.