Krapas

Krapai nuo neatmenamų laikų visų žinoma ir paplitusi daržovė Jų tėvynė -Viduržemio juros pakrantė. Vakarų ir Šiaurės Europoje krapai paplito XVI a. Tai vienmetė daržovė. Jos stiebas žolinis, su balsvais dryžiais. Lapai tamsiai žalt, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedai gelsvi, susitelkę į sudėtinius skėčius. Vaisius -suplota sėkla.

Krapų aromatas priklauso nuo juose esančio gausaus kiekio eterinių aliejų Krapai turi daug vitaminų C, Bi, B2, PP, karotino, mineralinių medžiagų fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies Gerai išdžiovinti, nepraradę spalvos krapai išlaiko aromatines ir maistines savybes. Medicinoje krapai vartojami esant padidintam kraujospūdžiui Liaudies medicinoje krapų nuoviru gydomas šlapimo pūslės uždegimas, virškinimo trakto ligos, nemiga, padeda lengviau atsikosėti, sumažėja skausmas. Krapai gerai auga tiek saulėtoje, tiek pavėsingoje vietoje Mėgsta drėgmę bei retinimą. Sėjama eilėmis, tarp eilių 15-20 cm, tarp augalų 3-4 cm. Norint turėti visą laiką šviežių krapų, juos reikia sėti 2-3 kartus per vasarą.