Melionai kilę iš Mažosios ir Vidurinės Azijos. Į Rusiją jie pateko XII-XIII a. Maistui vartojami subrendę melionų vaisiai. Jie yra labai skanūs, aromatingi, todėl valgomi daugiausia žali. Turi apie 13% cukraus, azotinių medžiagų, riebalų, ląstelienos, lakiųjų aromatinių medžiagų, vitaminų PP ir C, folinės rūgšties bei karotino.
Anglai melioną valgo pusryčiaudami, JAV dažnai meliono skiltele pradedami pietūs. Artimuosiuose Rytuose šviežias arba marinuotas melionas duodamas prie žuvies arba mėsos patiekalų, Rusijoje – desertui. Labai skani melionų uogienė.
Melionai tinka valgyti sergantiems ateroskleroze. Jie turi nemažai geležies, kuri būtina kraujo gamybai ir normaliam oksidacijos procesų vyksmui, todėl tinka valgyti pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Taip pat jie rekomenduojami valgyti sergantiems širdies bei kraujagyslių, kepenų,inkstųligomisirmažakraujyste.
Liaudies medicina melionus rekomenduoja valgyti sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi. Sėklų vandeniniu antpilu gydomos inkstų ligos. Melionai turi ir nervus raminančių savybių. Minkštimo nuoviras vartojamas pigmentinėms dėmėms šalinti, spuogams ir strazdanoms gydyti.
Lietuvoje lauke melionai retai kada užauga, todėl geriau auginti šiltnamyje. Augimo sąlygos tokios pat kaip ir kitų moliūginių šeimos daržovių.
