Paprika Lietuvoje pradėta auginti neseniai. Derlius polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose siekia 4-6 kg/m2, žieminiuose šiltnamiuose, kai auga nuo vasario iki lapkričio mėnesio – 10-6 kg/m2. Paprikos tėvynė – tropikai, todėl jai reikia ir šilumos, ir drėgmės.
Optimali oro temperatūra šiltnamiuose dieną – 22-27°C, naktį -17-19°C. Jeigu oras vėsesnis kaip 13°C, augalai nustoja augti. Daigams grunto drėgnumas turi būti 60-70 proc, žydint ir formuojantis pirmiesiems vaisiams – 70-80 proc, nokstant derliui – 75-90 proc. Žydinčios ir derančios paprikos dažnai laistomos, per parą – 2-5 l/m2 vandens. Žydėjimo metu augala labai jautrus staigiems oro ir grunto temperatūros svyravimams, jiems kenkia šiltesnis kaip 30°C oras – nubyra daug žiedų užuomazgų.
Gruntas turi būti purus. Purumui pagerinti pridedama pjuvenų, medžių žievės, šiaudų. Prieš sodinimą j gruntą įterpiama gerai perpuvusio komposto – 20-30 kg/m2. Šviežias mėšlas paprikoms netinka. Optimalus grunto rūgštumas pH – 6,0-6,6. Jeigu grunto reakcija per rūgšti, reikia kalkinti, o jei laistomo vandens pH daugiau kaip 7,0 – parūgštinti.
Sodinimas. Dieną prieš sodinimą daigai gausiai paliejami. Nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose paprika sodinama gegužės pradžioje. Daigai turi būti su 8-10 lapų. Auginama 2-3 eilių juostomis, atsižvelgiant į veislę – 4-5 augalai/m2, žemaūgės sodinamos tankiau.
Augalų formavimas ir priežiūra. Paprika pradedama genėti praėjus 20-30 dienų po daigų sodinimo. Pradžioje leidžiama augti 3 stiebams, jie pririšami špagatu. Viršūnės kartą per savaitę apvyniojamos aplink špagatą, genimos šoninės atžalos.
Prieš amarus išleidžiami entomofagai: gumbauodžiai ir efidiusai -po 2-5/m2. Jie išleidžiami 3-4 partijomis kas 1-2 savaitės, pirmoji partija – praėjus savaitei po daigų sodinimo.
Vegetacijos metu svarbiausia palaikyti tinkamą mikroklimatą, papildomai tręšti, purenti dirvą. Žydėjimo metu, kad geriau žiedai apsidulkintų, 3 kartus per savaitę pirmoje dienos pusėje augalai supurtomi judinant vielą, prie kurios jie pririšti. Seni lapai iš apačios pamažu nuskinami.
Likus 40 dienų iki augalų vegetacijos pabaigos, apie rugpjūčio pabaigą – rugsėjo pradžią, nugnybiamos viršūnės. Tada vaisiai greičiau auga ir bręsta. Vaisiai skinami techninės brandos, visiškai užaugę, tamsiai žali, šviesiai žali arba geltoni. Jie pjaunami ar kerpami su koteliu, atsargiai, kad nenulūžtų šoniniai ūgliai ir lapai.
Laistymas. Vegetacijos metu laistoma pagal saulėtumą, augalų vystymosi fazes ir dirvožemio fizines savybes. Palaisčius šiltnamis intensyviai vėdinamas. Vandens temperatūra – 25°C. Augalai apkaupiami 3-4 cm drėgnos žemės sluoksniu.
Tręšimas. Maisto medžiagų paprikai reikia maždaug tiek, kiek pomidorams, tačiau jai labiau kenkia pertręšimas, didesnė druskų koncentracija. Mikroelementais paprika tręšiama taip pat, kaip pomidorai.
Optimalus azoto (N) kiekis grunte – 60-90 mg/l, fosforo (P) -10-15 mg/l. Jauni augalai labai nukenčia nuo fosforo trūkumo. Paprikos daigams substrate turi būti 15-25 mg/l fosforo. Optimalus kalio kiekis -120-160 mg/l, kalcio – 100-200 mg/l, magnio – 40-60 mg/l.
Agrocheminės šiltnamio grunto analizės daromos prieš daigų sodinimą, žydėjimo pradžioje ir 1-3 kartus derėjimo metu. Jei nėra kaip padaryti agrocheminių analizių prieš daigų sodinimą, išbarstoma 24 g/ m2 amonio salietros, 150 g/m2 superfosfato, 50 g/m2 kalio sulfato ir 35 g/m2 magnio sulfato. Žydinčios ir derančios paprikos tręšiamos du-tris kartus mažesnėmis trąšų normomis, kas 2-3 savaitės. Visus tręšimo rūpesčius mėgėjiškame šiltnamyje galima palengvinti tręšiant kompleksinėmis, ypač tirpiomis, trąšomis.