Autorius Kategorija : Daržovės

Pomidorai. Pomidorų auginimas

Pomidorai

Pomidorų tėvynė – Pietų Amerika. Atradus Ame­riką greit pakliuvo į Europą, kur buvo pavadinti , „meilės obuoliais“. Tokį pavadinimą gavo dėl vai­sių išorinio švelnumo, gražios formos ir spalvos. Iš Ispanijos ir Portugalijos pomidorai greitai pa­teko j Italiją, po to į Prancūziją ir kitas Europos šalis, taip pat į Rusiją, tačiau ilgą laiką buvo au­ginami tik kaip dekoratyviniai augalai. Vokieti­joje pomidorai buvo laikomi kambariniais auga­lais ir auginami gėlių vazonuose, Prancūzijoje jais puošdavo pavėsines, o Anglijoje ir Rusijoje buvo auginami oranžerijose tarp kitų retesnių gėlių.

XVII a. daugelis manė, kad pomidorų vaisiai nevalgomi, ir teigė, kad jų užvalgius jaučiamas šleikštulys ir vemiama. 1811 m. Vokietijoje išleis­tame Botanikos žodyne apie pomidorus buvo ra­šoma, kad iš jų, nors laikomi nuodingais, Portugalijoje ir Bohemijoje daro malonų rūgštoką skonį.

Pomidorai kaip daržovė pirmiausia pradėti au­ginti Rusijoje. XVIII a. mokslininkas agronomas A. Bolotovas (1738-1833 m.) straipsnyje ,,Apie meilės obuolius” rašė, kad nuomonė, jog pomi­dorai nuodingi, yra neteisinga, juos galima vartoti maistui. Teigė, kad jie yra ne tik skanūs, bet turi ir gydomųjų savybių. Kadangi lauke pasėti pomi­dorai nesubręsdavo, A. Bolotovas pirmasis siūlė sėklas sėti šiltoje patalpoje į gėlių vazonėlius ir tik praėjus šalnų pavojui daigus sodinti į lauką. To principo laikomės ir dabar.

Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos mies­tuose XIX a. pomidorai buvo auginami kaip de­koratyviniai augalai tik dvarininkų sodybose ir botanikos soduose. Po Pirmojo pasaulinio karo po­midorus pradėjo auginti pavieniai valstiečiai ir vartoti maistui. Pomidorų auginimą Lietuvoje la­bai propagavo profesorius S. Nacevičius (1881- 1947). Dabar pomidorus augina ir valgo beveik visi. Yra sukurta daugiau kaip du tūkstančiai kultūrinių pomidorų veislių. Anglijoje, Pran­cūzijoje, Olandijoje ir kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse pomidorai auginami tiktai šiltna­miuose, o Lietuvoje auginami ir lauke, ir šiltnamiuose.

Pomidorų reikšmė žmonių mitybai neabejotina. Vaisių cheminė sudėtis labai svyruoja priklauso­mai nuo veislės ir auginimo sąlygų. Juose yra 5-9% sausųjų medžiagų, tarp jų 3-7% cukrų, iki 1 % obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, vita­minų Bi, B2, B3, PP, provitamino A, geležies, sie­ros, jodo ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, kurios padidina organizmo atsparumą daugeliui ligų. Vienam žmogui metinė pomidorų norma turėtų būti ne mažesnė kaip 20-25 kg. Anksčiau buvo manoma, kad pomidoruose yra daug rūgštynių rūgšties, kurios didelis kiekis ne­palankiai veikia medžiagų apykaitą, todėl vyres­nio amžiaus žmonėms buvo patariama jų neval­gyti. Dabar nustatyta, kad pomidoruose rūgštynių rūgšties yra net mažiau negu bulvėse ar burokė­liuose ir rekomenduojama juos valgyti įvairaus amžiaus žmonėms. Pomidorai maistui vartojami įvairiai: švieži, virti, kepti, marinuoti. Iš jų da­romos įvairios mišrainės, uždarai. Iš pomidorų gaminamos pastos ir sultys išlaiko visas maistin­gąsias šviežių vaisių savybes.

Pomidorai

turi daug vitaminų ir kalio druskų, todėl rekomenduojami sutrikus medžiagų apykai­tai, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Nu­statyta, kad pomidorai turi ir fitoncidinių savybių. Sutrinti pomidorų vaisiai arba sultys užmuša kai kuriuos mikrobus, keliančius žaizdų pūliavimą. Nustatyta, kad šviežių pomidorų tyrelė stipriau veikia už sultis.

Auginimo sąlygoms pomidorai reiklūs. Opti­mali temperatūra 18-30°C. Nukritus temperatū­rai žemiau 15″C, pomidorai nustoja žydėje, o nu­kritus žemiau 9°C – nustoja augę. Temperatūrai pakilus aukščiau 30-32°C, pomidorų lapai smul­kėja, šakutės plonėja ir pradeda kristi žiedai. Esant -0,5°C temperatūros augalai gali žūti. Jautresni žemai temperatūrai jauni ir blogai įsišakniję. Pa­mažu užgrūdinti žemesnėje temperatūroje augalai būna atsparesni vėsiam orui.

Pomidorai labai reiklūs šviesai, todėl jų neau­ginkime sode medžių tarpueiliuose. Ypač gero ap­švietimo reikia pomidorų daigams. 2emė turi būti puri ir derlinga. Lengvuose priesmėliuose pomidorai gerai derės tiktai gausiai patręšus organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Augindami lauke patikimą derlių gausime, jei­gu vegetacijos metu augalus 2-3 kartus profi­laktiškai nupurkšime 1 % Bordo skysčiu. Pirmą kartą purkškime praėjus 2 savaitėms po daigų pa-sodinimo, o vėliau kartokime kas 10-14 dienų. Pomidorų negalima purkšti likus 8 dienoms iki vaisių skynimo.

Pomidorų auginimas šiltnamyje. Sodinkime, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje ne žemesnė kaip 15°C. Tankumas priklauso nuo veislės ir auginimo trukmės. Norėdami gauti didesni ankstyvą derlių sodinkime tankiau ir ribokime žiedynų skaičių ant augalo. Vidutiniškai sodinama 3-5 pomido­rai į kvadratinį metrą. Aukštaūgės veislės sodi­namos rečiau, o riboto augimo (žemesnės) – tan­kiau. Sodinkime eilėmis. Aukštaūgiams augalams palikime tarp eilių 0,8 m, o tarp augalų 0,3- 0,4 m. Žemesnėms veislėms tarp eilių palikime 0,6-0,7 m, o tarp augalų 0,3 m. Žemesnės veis­lės derėti pradeda anksčiau.

Pirmiausia padarykime duobutes, į jas pripil­kime vandens, jam susigėrus sodinkime daigus. Pomidorų daigus galime sodinti šiek tiek giliau negu jie augo (svarbu neužpilti žemėmis lapų), o peraugusius sodinkime gulsčiai. Praėjus 4-5 dienoms po pasodinimo pomidorus pririški-me virvele prie šiltnamio viršuje ištemptų vielų. Paskui juos ne rečiau kaip vieną du kartus per savaitę apsukime aplink virvelę. Pririšę augalus apkaupkime, vėliau purenkime žemę ne giliau kaip

2-3 cm.

Šoninius ūglius genėkime, kai jie ne ilgesni kaip 4-5 cm. Per vėlai genint ne tik derlius būna mažesnis, bet ir vėliau pomidorai pradeda derėti.

Aukštaūges veisles formuokime vienu stiebu. Kad anksčiau derėtų, virš 6-7 kekės viršūnę nugnyb­kime, palikdami 2-3 lapus virš paskutinio žie­dyno. Riboto augimo pomidorų veisles, kak gau­tume didesnį derlių, galime formuoti su dviem viršūnėmis arba su vienu stiebu, bet reikia prail­ginti augalo aukštį – leisti augti iš viršutinio lapo pažasties šoniniam ūgliui.Į.

Pomidorus laistykime retai, bet gausiai, pirmo­je dienos pusėje ne šaltesniu kaip 20°C tempe­ratūros vandeniu. Stenkimės neaplieti lapų. Palaistę šiltnami išvėdinkime. Pomidorai nebijo skers­vėjo, todėl vėdinkime intensyviai, tada dar ge­riau apsidulkins žiedai. Pomidorai yra savidulkiai, jų apdulkinimui vabzdžiai nereikalingi, ta­čiau geriau apsivaisins, jeigu žydėjimo metu du kartus per savaitę juos pavibruosime papurtyda­mi vielas, prie kurių pririšti. Vibravimui geriau­sias laikas nuo 11 iki 14 vai.

Pradėjus nokti pirmos kekės vaisiams, žemę liečiančius lapus nuskinkime. Kad pomidorai nor­maliai derėtų, vienas augalas turi turėti 15-20 lapų. Gausiai lapuotoms pomidorų veislėms ga­lima nuskinti daugiau apatinių lapų, tada auga­lai geriau vėdinsis, bet per savaitę neskinkime daugiau kaip 2-3 lapų. Mažai lapuotų veislių augalams skinkime tik pageltusius ir ligotus lapus.

Esant reikalui pomidorus tręškime papildomai. Prieš tręšimą dirvą palaistykime. Skirtingomis po­midorų vystymosi fazėmis trąšų reikia nevienodai. Nuo augimo pradžios iki vaisių užmezgimo ant pirmos žiedinės kekės pomidorus reikia mažiau tręšti azoto o daugiau fosforo trąšomis. Pradėjus vaisiams augti, reikia daugiau azoto, o pradėjus nokti – daugiau kalio trąšų. Papildomai tręšiant, reikia atsižvelgti į esamas mikroklimato sąlygas (oro ir dirvos temperatūrą, apšvietimą ir kt.) Nu­statyta, kad, dirvos temperatūrai pakilus nuo 12 iki 18°C, pomidorai fosforą įsisavina 8 kartus ge­riau. Kai trūksta šviesos, prasideda ūkanotos die­nos – reikia daugiau kalio. Vaisių nokimo metu padidinus kalio trąšų kiekį, jie vienodžiau noks­ta ir gerėja skonis.

Papildomai tręšiant, mineralinių trąšų tirpalo koncentracija gali būti iki 0,5% (50 g trąšų į 10 1 vandens), tačiau azoto trąšų koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,2% (20 g į 10 1).

Jeigu augalų šaknų sistema silpna, geresnį efektą duos tręšimas pro lapus. Šiuo atveju tir­palo koncentracija jauniems augalams turi būti 0,15-0,2% (15-20 g į 10 1), o derantiems 0,25- 0,30% (25-30 g į 10 1). Trąšų tirpalu pomidorus purkškime nesaulėtą dieną, geriau pirmoje die­nos pusėje, kad iki vakaro spėtų nudžiūti lapai.

Vaisių nenokinkime ant augalo, skinkime vos tik pradedančius nokti 2-3 kartus per savaitę ir baikime nokinti patalpoje.

Ligotus vaisius surinkime ir išneškime iš šilt­namio.

Daugiau informacijos, kuri Jums gali būti aktuali  : Pomidoru ligos

Informacijas apie pomidorai.

Raktiniai žodžiai: , , , , , , , .