Autorius Kategorija : Daržovės

Salierai

salierai

salierai

Salierai

Laikoma, kad salierai kilę iš Vidurže­mio jūros pakraščių, tačiau laukinių salierų yra ir Švedijoje, Alžyre, Egipte, Etiopijoje, net Šiaurės Kaukaze. Salierai turi gražią lapiją, todėl seno­vėje buvo vertinami kaip dekoratyviniai augalai, o kaip daržovė imti vartoti daug vėliau.
Anksčiau salierai simbolizavo liūdesį ir ge­dulą. Senovės Egipte mumijoms dėdavo ant kaklo salierų vainikus. Graikai salierų lapais puošdavo kapus, o salierus valgydavo tik per laidotuves. Dabar Graikijoje salierai simbolizuoja laimę, ir kiekvieną  džiugina dovanota salierų puokštė.
Gilioje senovėje jau buvo žinoma, kad salierai turi gydomųjų savybių. Virtais salierais apdėdavo nušalusias vietas, jų aliejais gydydavo skrandžio susirgimus. Pirkliai salierais šerdavo arklius, kad jie būtų ištvermingesni ir greitesni. Dabar švie­žiai susmulkintais salierų lapais arba salierų te­palu gydomos odos ligos, pūlingos žaizdos. įvai­rių šalių liaudies medicina salierų antpilą varto­ja apetitui ir virškinimui pagerinti bei užkietėjus viduriams. Salierai vartojami sergant inkstų ligo­mis, podagra, alergine dilgėline ir dermatitais. Jų šaknys ir sėklos skatina šlapimo išsiskyrimą (džio­vintos mažiau efektyvios). Geriausiai veikia švie­žios sultys. Salierai ne tik skatina inkstų veiklą, bet ir nuo akmenligės, rekomenduojami sergant artritu, reumatu, valo kraują. Tinka jie ir diabetikams.
Europiečiai, pirmiausia vokiečiai, salierus kaip daržovę pradėjo vartoti XV – XVI a. XVII – XVIII amžiuje prie jų priprato prancūzai. Tuo metu salierai pateko ir į Rusiją. Jekaterinos II didikai jų vainikais puošdavosi valgydami iškilmingus pietus, puotų metu. XVIII a. jie pradėti vartoti maistui. Šiuo metu nustatyta, kad salierų šak­nyse yra eterinio aliejaus, asparagino, manito, gleivių, kalio, kalcio, fosforo ir natrio druskų, rūgštynių rūgšties, furokumarinų, cholino, šiek tiek vitaminų C, B ir B2, PP. Lapuose yra vitaminų, eterinio aliejaus, glikozido apiino. Lapai ir šaknia­vaisiai vartojami kaip prieskonis konservų pramo­nėje, kulinarijoje, dedami į sriubas, garnyrus. Sa­lierai suteikia maistui ne tik malonų aromatą, bet ir jį vitaminizuoja. Salierai vartojami žali, troš­kinti, kepti. Labai aromatingos, vitaminingos ir skanios salierų sultys, sumaišytos su morkų ar­ba obuolių sultimis.
Salierų yra lapinių, lapkotinių ir šakniavaisinių. Vakarų Europos šalyse daugiausia vertinami lapiniai salierai, Amerikoje – lapkotiniai, o pas mus – šakniavaisiniai. Šakniavaisinių salierų la­pai (žali bei džiovinti) taip pat vartojami kaip prieskonis.
Salierai mėgsta purią, derlingą ir drėgną dirvą. Rūgšti dirva jiems netinka. Nepatartina tręšti švie­žiu mėšlu, nes tada sparčiau auga lapai negu šak­niavaisiai, kurie ir žiemą blogiau laikosi. Salie­ras – vėlyva daržovė, todėl į lauką reikia sodinti daigais, kuriuos galime išsiauginti kambaryje ant palangės. Sėklos ilgai nedygsta, todėl reikia sėti kovo pradžioje. Jos labai smulkios, tad į žemę reikia tik įspausti arba užsijoti 1 – 2 mm smėlio sluoksnį. Greičiau sudygs, jeigu prieš sėją sėklas 2 paras pamirkysime arba sausas sekundę pa­merksime į karštą vandenį. Iki sudygimo, kad ne­išgaruotų drėgmė, dėžutę arba vazonėlį uždenki­me stiklu. Iki sudygimo temperatūra turi būti 20 – 24°C, o vėliau – žemesnė. Jeigu salierų daigai 10 dienų arba ilgiau auga +10°C arba žemesnėje
temperatūroje, būna daug žyduolių. Susiformavus 2 tikriesiems lapeliams, daigus išpikuokime į dėžutę 5X3 atstumu. Gegužės antroje pusėje daigus sodinkime į lauką 30X40 cm atstumu.
Nors salierai atsparūs šalčiui, bet anksti so­dinti nepatartina, nes, esant vėsiam orui, išauga daug žyduolių. Daigus sodinkime tokiu pat gyliu, kaip augo dėžutėse. Salierai mėgsta purią dirvą, todėl vegetacijos metu 4 – 5 kartus purenkime ap­link juos dirvą. Kaupti nereikia. Reguliariai laisty­kime. Sausai augę šakniavaisiai būna smulkūs ir kieti.
Suaugę salierai pakenčia trumpalaikį atšalimą net iki 10 laipsnių šalčio, todėl jie kasami vėliau­siai. Pridengę keletą augalų šiaudais arba egliša­kėmis, dirvoje išlaikysime per žiemą ir pavasarį turėsime geros kokybės šakniavaisių.

Raktiniai žodžiai: , , , .