Žiediniai kopūstai

Žiedinius kopūstus jau gilioje senovėje labai mėgo anglai. Iki šių dienų populiarus jų posakis, kad ,,iš visų gėlių geriausi yra kopūstų žiedai”. Į Rusiją žiediniai kopūstai pakliuvo Jekaterinos II valdymo metais. Kada ruošdavo iškilmingus pietus Potiomkino garbei, visada būdavo patiekalų iš žie­dinių kopūstų. Lietuvoje žiediniai kopūstai pradėti auginti palyginti neseniai. Dabar jų vertė ži­noma gyventojai žiedinius kopūstus labai pamė­go, kaskart daugiau augina ir noriai valgo.

Žiediniai kopūstai blogai laikosi, todėl, no­rint jų turėti ilgesnį laiką, reikia sodinti per ke­lis kartus (geriausia kas 10 dienų). Sodinkime, kai daigai turi 3 – 4 tikruosius lapelius. Didesni dai­gai blogiau prigyja. Auginami kaip ir ankstyvieji gūžiniai kopūstai, tiktai reikia trąšesnės dirvos, todėl dažniau laistykime ir papildomai tręškime. Jeigu susidarant žiedinių kopūstų galvutėms dir­va bent 3 – 4 dienas bus sausa, jos bus mažos, iš­retėjusios, prastos kokybės. Kad galvutės nepa­geltonuotų, joms užaugus iki 8 – 10 cm skersmens užlaužkime vieną iš stambesnių lapų ir ją pri­denkime.

Žiedinių kopūstų derlių imkime, kada galvutės nustoja augusios, bet neišretėjusios.