Mėlynžiedė raganė

Mėlynžiedė raganė (C. viticella L.). Savaime auga Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Vakarų Užkaukazėje. Stiebas užauga iki 2,5-3 (4) m aukščio, laibas, tamsiai rudas. Lapai plunksniški arba dvigubai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai kiaušiniški, lygiakraščiai, 2-6 cm ilgio ir 1-4 cm pločio, tamsiai žali. Žiedai pavieniai, plačiai atsivėrę, 4-5,5 cm skers­mens, violetiniai, purpuriniai, mėlyni, bekvapiai, ant il­gų (iki 10 cm ilgio) žiedkočių. Žydi gausiai, birželio- rugsėjo mėn. Vaisiai iki 8, mm skersmens, tamsiai rudi, riešutėliai. Sėklos nunoksta spalio mėn. Nunokusios sėk­los ilgai galvutėse nesilaiko, todėl jas reikia laiku nu­rinkti ir tuojau stratifikuoti. Pasėtos pavasarį stratifikuo-tos sėklos greitai ir visos kartu sudygsta. Nestratifikuo-tos sėklos sudygsta tik po 10 ir daugiau mėnesių; daigai būna žymiai silpnesni ir nelygūs. Geriausia šį augalą dauginti sėklomis.

Mėlynžiedė raganė viena iš gražiausių raganių rū­šių. Jos dideli, nusvirę žiedai, sodriai žalia lapija suda­ro gražų dekoratyvinį reginį. Mūsų respublikos klimato sąlygomis augalas šalčiams atsparus, ilgai bei gausiai žydi ir dera, todėl dekoratyvinėje sodininkystėje turėtų būti plačiai taikomas.

Mėlynžiedė raganė nėra labai reikli, bet žymiai ge­riau auga ir gausiau žydi pasodinta derlingoje ir pakan­kamai drėgnoje dirvoje bei saulėtoje vietoje.

Taikoma sienoms, verandoms, pavėsinėms papuošti. Ypač gražiai atrodo ja papuoštos tinklinės tvoros.