Filodendras

Filodendras
Filodendras

Filodendras (Monstera deliciosa Liebm.)

Ajerinių (Araceae) šeimos, Pietų Amerikos drėgnų atogrąžinių miškų augalas. Natūraliose sąlygose savo šliaužiančiu, kaip gyvatė, tamsiai žaliu stiebu aukštai įlipa Į medžius. Iš 7—8 m aukščio

kaip virvės kabo nukarusios orinės (pasparinės) rudos 1 2 cm storio filodendro šaknys. Ties kiekvienu lapu jų esti po vieną arba dvi. Pasiekusios dirvą tokios šaknys įsitvirtina. Lapai dideli, tamsiai žali, skylėti. Žiedai įdomūs — apsupti dideliu gelsvai bal­tu papėdlapiu — primena kalijos žiedus. Kambariuose auginami filodendrai žydi retai. Vaisiai — burbuolės, panašios į kukurūzų burbuoles, kurios prinokusios stipriai kvepia ananasu; valgomos.

Kai ore susikaupia daug drėgmės, filodendras „verkia”, lapų pakraščiuose lašais iš žiotelių sunkiasi vanduo.

Filodendras veisiamas sėklomis, kurios atvežamos iš atogrąžų kraštų, stiebo gabaliukais, ūgliais ir atžalomis.

Didelį, seną filodendrą su ištįsusiu — išsirangiusiu, belapiu stiebu galima atnaujinti. Tam tikslui lapuota viršūnė su dalimi orinių šaknų nuplaunama (žaizda apibarstoma trintomis medžių anglimis) ir sodinama į vazoną, kartu sudedant ir orines šaknis. Likęs senas stiebas piaustomas gabaliukais taip, kad kiekvienas iš jų turėtų po 1—2 akutes. Gabaliukai sudedami į drėgną smėlį arba smėlingą durpžemį ir laikomi 18—20° temperatūroje. Po kiek laiko įsišaknija ir pradeda augti. Filodendrą taip pat galima išau­ginti iš šoninių ūglių ir atžalų.

Kiekvieną pavasarį filodendrą reikia persodinti. Žemių mišinys paruošiamas iš 1 dalies lapinės, 1 dalies durpinės, 2 dalių velėni-nės žemės ir 0,5 dalies smėlio. Vasarą filodendrą reikia gausiai laistyti ir tręšti galvijų mėšlo srutomis arba amonio salietra. Gerai žiemoja 12—15° temperatūroje.

Orinių filodendro šaknų nupjaustyti nepatariama; jas galima įkišti į vazono žemę, nes jos maitina viršutinius lapus.