Interjerų želdinimas – individualūs žiemos sodai

Žiemos sodo planavimas priklauso nuo sodo dydžio. Mažuose individualiuose žiemos soduose (iki 100 m2 ploto) daugiausia teritorijos skiriama želdiniams, likusi dalis – takeliams ir poilsio vietai. Tokių žiemos sodų planeliai labai paprasti. Juose gražiai atrodo nedidelės siluetinės ir reljefo kompozicijos iš įvairios faktūros augalų, sukuriamas dirbtinis, dažniausiai nelygus reljefas. Ypatingas dėmesys skiriamas vertikaliajam želdinimui, nes vijokliniai ir ampeliniai augalai sušvelnina statybines konstrukcijas ir užima mažą grindų plotą. Didesniuose žiemos soduose teritoriją suskirstame zonomis. Vidutinio dydžio sodas turi ryškų centrą ir didesnes augalų kompozicijas.

Žiemos sodai įrengiami ir augalai juose sodinami panašiai kaip oranžerijose, kurios yra viena iš žiemos sodų rūšių.

Individualūs žiemos sodai gali turėti vieną ar kelias stiklo sienas, stiklo stogą, bet gali jo ir nebūti. Primityviausi – su viena stiklo siena. Stogams geriausiai tinka metalinės konstrukcijos, kurios yra ilgaamžės. Sienos būna plytų, betoninės arba medinės, jose įrengiama daug langų. Tuomet šviesa patenka tiek iš viršaus, tiek ir iš šonų. Šoninį apšvietimą reikia Įrengti iš pietinės arba pietrytinės pusės. Vertikaliojo apželdinimo atramos daromos metalinės arba gelžbetoninės ir statomos taip, kad kuo mažiau užtemdytųšviesą. Pamatai klojami gelžbetoniniai. Durų turi būti kuo mažiau. Šilumai išsaugoti įrengiami tambūrai. Individualiuose žiemos soduose paprastai būna dvejos durys: vienos į žiemos sodą įeiti iš pastato, kitos – iš lauko. Pro lauko duris įnešamas ir išnešamas gruntas, augalai. Vidinės durys nebūtinos, nes žiemos sodai dažnai įruošiami tarsi pastato dalis, jo tęsinys. Stogo konstrukcijos daromos kas 40-45 cm viena nuo kitos ir stiklinamos 4-5 mm storio stiklais. Dabar yra įvairesnių, atsparesnių polimerinių stogo dangų, kurios pakeičia stiklą.

Takeliai grindžiami keraminėmis arba betoninėmis plytelėmis, betono trinkelėmis arba impregnuotais medžio skrituliukais, landšaftiniuose žiemos soduose barstomi stambesniu žvyru arba skalda.

Svarbu!

–                    takeliai turi būti nuolaidūs į kraštus, kad ant jų netelkšotų vanduo.

Augalų parinkimas ir sodinimas priklauso nuo sodo dydžio, jo suplanavimo, paskirties ir augalų poreikio aplinkai.

Dideliuose soduose augalai sodinami tiesiog į gruntą arba didelius indus, kurie įkasami į gruntą.

Svarbu!

–                    kai gruntinis vanduo aukštas, augalus geriau sodinti į indus, kitaip dėl per didelio vandens kiekio susidaro nepalankios augimo sąlygos.

Augalai su indais gali būti sustatomi ant grunto, o tarpai užpilami skalda, upės smėliu arba durpėmis. Takeliai sutvirtinami medžio trinkelėmis arba betono borteliais. Jei gruntinis vanduo neaukštas, vazonai su augalais įkasami į gruntą. Vijokliniams augalams padaromi trelijažai, atramos, o ampeliniams – pakabučiai.

Augalai išdėstomi pagal bendras komponavimo taisykles. Mažuose žiemos soduose nepatartina kartu sodinti iš įvairių gamtinių zonų kilusių augalų, nes dėl skirtingų reikalavimų aplinkai sunku bus juos prižiūrėti. Ypač natūraliai atrodo, jei šie augalai sodinami vieni šalia kitų. Tropikų ir pusdykumių augalus (pvz., bromelinius augalus ir kaktusus) reikėtų išdėstyti skirtingose žiemos sodo dalyse. Lietuvos gamtinėmis sąlygomis individualiuose žiemos soduose geriausiai auginti subtropikų augalus, kuriems žiemą pakanka 8-12 °C temperatūros. Optimali santykinė žiemos sodo drėgmė 70-80%, minimali – 50%. Žiemos sodo augalai tręšiami kompleksinėmis trąšomis.

Svarbu!

žiemos sodo augalams reikia sudaryti panašias augimo sąlygas kaip jų tėvynėje).

Žiemos sodus labai pagyvina vandens baseinai. 42-44 paveiksluose pateikta bendra žiemos sodo schema, poilsio vietos ir želdinimo fragmentai.