Jurginas

jurginas

jurginas

JURGINAS (DAHLIA)

Jurginas – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Savaime auga Meksikoje. Stiebas stačias, šakotas, trapus. Lapai plunksniški, lapeliai kiaušiniški, dantyti. Žiedai susitelkę dideliuose graižuose. Kraštiniai žiedai liežuviški, įvairių spalvų. Viduriniai žiedai dvilyčiai, vamzdiški, geltoni arba oranžiniai. Žydi nuo liepos mėnesio iki šalnų. Visose šalyse plačiai paplitę hibridiniai jurginai.
Pagal graižų formą jurginai skirstomi į 8 pagrindines grupes.
1. Paprastieji tuščiaviduriai – 50-100 cm aukščio. Tai tuščiaviduriai jurginai, turintys graižo pakraštyje tik vieną eilę liežuviškų žiedų. Lengvai dauginami sėklomis. Sėjinukai žydi tais pačiais metais.
2. Apykakliniai – 50-100 cm aukščio. Graižąs 10-15 cm skersmens, iš 2 eilių liežuviškų žiedų. Pakraštyje žiedai stambesni, o viduryje – smulkesni, šviesesni ir glaudžiai prigulę prie pakraštinių. Graižo centras sudarytas iš vamzdiškų žiedų.
3. Anemoniniai – 100-200 cm aukščio. Graižai 15 cm skersmens, primena plukes, su 3 eilėmis stambių liežuviškų žiedų, kurie arčiau centro smulkėja ir pasidaro vamzdiški.
4. Dekoratyviniai – 100-200 cm aukščio. Šiai grupei priklauso didesnė dalis jurginų. Graižai stambus, neretai 30 cm skersmens, pilnaviduriai, įvairių spalvų, iš lancetiškų arba apvalių, plačių liežuviškų žiedų. Yra daug veislių su įvairaus dydžio graižais.
5. Rutuliniai – 200 cm aukščio. Graižai apvalūs, 10-20 cm skersmens. Liežuviški žiedai susitelkę į viršų platėjančiais vamzdeliais.
6. Pomponiniai – 50-150 cm aukščio. Panašūs į rutulinius jurginus, tik jų graižai gerokai mažesni-2-5 cm skersmens.
7. Kaktusiniai – 80-200 cm aukščio. Gražiai sudaryti iš liežuviškų žiedų, dažniausiai pilnaviduriai, ant ilgų kotelių. Žiedai susisukę, su smailiais, praplatėjančiais arba įskeltais galiukais. Yra daug įvairių veislių.
8. Chrizanteminiai -100-200 cm aukščio. Panašūs į kaktusinius, tik jų graižuose liežuviški žiedai ilgesni ir su išlenktais galiukais. Graižų forma primena chrizantemas. Yra daug veislių. Jurginai tinka grupėms sudaryti gazonuose, auginti daugiamečių gėlin lysvėse, skynimui; žemaūgiai – auginti bordiūruose ir vazonuose.
Mėgsta saulėta vietą ir trąšia, giliai įdirbtą dirvą. Jurginų negalima vienoje vietoje auginti iš eilės kelerius metus. Jie pradeda sirgti ir blogai auga. Vietą reikia keisti kas 2 metai. Į nuolatinę vieta jurginai sodinami gegužės mėnesį, kai praeina šalnų pavojus. Duobutės kasamos 80-100 cm atstumu (žemaūgiams mažesniu atstumu, aukštaūgiams -didesniu), 40 cm gylio ir 40 cm pločio. į duobutes iki pusės dedama supuvusio mėšlo arba komposto, šiek tiek superfosfato ir kalio druskos.
Augančius Jurginius reikia genėti, krūme paliekant 2-3 stiebus. Taip pat pašalinami lapų pažastyse išaugę ūgliai ir apatiniai lapai. Žiedpumpurių pasirodymo metu išpjaunamas vidurinis, esantis ant trumpiausio žiedynkočio, pumpuras. Genėtų jurginų išauga didesni žiedai, greičiau subręsta ir pražysta ir geriau per žiemą laikosi šakniagumbiai.
Dauginami dalijant šakniagumbius, ūgliais ir sėklomis. Šakniagumbiai dalijami pavasarį, prieš jurginus sodinant. Dalijama aštriu peiliu taip, kad kiekviena atskirta dalis turėtų sveikų (nenulaužytų) ūglių ir bent vieną šakniagumbį.
Geriausia jurginus dauginti ūgliais. Kovo-balandžio mėnesiais jurginų šakniagumbiai sodinami į mėšlinę žemę dėžutėse arba vazonuose ir laikomi šiltnamyje 12-15°C temperatūroje. Kai ūgliai išauga 5-10 cm aukščio, jie nupjaunami ir sodinami į smėlingą žemę po vieną vazonėliuose. Vazonėliai laikomi inspektuose po užpavėsintais langais 18-20 C temperatūroje. įsišaknija per 15-18 dienų.
Sėklomis dauginami tuščiaviduriai vasariniai jurginai ir tie, iš kurių norima gauti naujų veislių. Sėklos sėjamos kovo pabaigoje. Sėjinukai pikuojami į dėžutes 5-7 cm atstumu arba po vieną į nedidelius vazonėlius.
Jurginai iškasami po pirmųjų šalnų. Iškasti šakniagumbiai apdžiovinami vėsioje, sausoje, vėjo perpučiamoje patalpoje. Po to sudedami į laikymui skirtą patalpą, kurioje turi būti 4-5°C šilumos.