bastutinių šeimos gėlės, kilusios iš Pietų Europos. 20—80 cm aukščio. Stiebas pilkai žalias, dažnai šakotas, apatinė jo dalis sumedėjusi. Lapai bukai lancetiški. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, kreminiai, violetiniai, tuščiaviduriai ir pilnavidu-riai, susitelkę į varpišką žiedyną, stipriai kvepiantys. Būna vasarinių, rudeninių ir žieminių leukonijų. Vasarinės leukonijos būna žemaūgės (20—25 cm), vidutinio aukščio (30— 45 cm) ir aukštaūgės (60—80 cm). Sėklos sėjamos kovo mėnesį į inspektą arba dėžutes šiltnamyje. Žemė — velėninė ir smėlis. Sėjama retai, nes į tankiai sudygusį daigyną įsimeta pelėsiai ir diegavirtė. Sudygsta per 6—8 dienas. Maži daigeliai nepakelia drėgmės, mėgsta gryną orą, todėl inspektą reikia gerai vėdinti. Daigai pikuojami 3 cm atstumu, kai turi 2 tikruosius lapus. Žemė pikavimui sudaroma iš 1 dalies velėninės, 0,5 dalies mėšlinės žemės ir 0,3 dalies smėlio. Daigai į nuolatinę vietą sodinami kuo anksčiau, 20—40 cm atstumu (iš inspekto raunami su žeme). Pakelia 3—4 °C šaltį. Rudeninės leukonijos būna 25—40 cm aukščio, pasėtos tuo pačiu laiku kaip vasarinės pradeda žydėti tik vasaros pabaigoje (rugpjūčio mėnesį). Kad jos žydėtų Naujiesiems metams, sėjamos gegužės mėnesį. Daigai pirmą kartą pikuojami į inspektą, antrą kartą — į 10 cm skersmens vazonėlius. Vazonėliai laikomi inspekte. Rudenį persodinamos į 13 cm skersmens vazonėlius, kurie sunešami į šaltą šiltnamį. Lapkričio pradžioje šiltnamio temperatūra keliama iki 15 °C. Žieminės leukonijos sėjamos gegužės arba birželio mėnesį. Ankstyvosios jų veislės žydi kitų metų kovo ir balandžio, o vėlyvosios — gegužės ir birželio mėnesiais. Pasodintos kitų metų pavasarį į lauką žydi kaip vasarinės leukonijos — visą vasarą iki vėlyvo rudens.
