lobelinių šeimos gėlės. Paprastosios lobelijos kilusios iš Pietų Afrikos, Lietuvoje auginamos kaip vienmetės gėlės. 10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai lapai dantyti, viršutiniai lancentiški, truputį dantyti. Žiedai smulkūs, balti, šviesiai ir tamsiai mėlyni, violetiniai, raudoni, susitelkę į retas kekes. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki stiprokų šalnų. Žemaūgės lobelijos auginamos klombose, lysvelėse, bordiūruose, kapinėse, o žemyn svyrančios — balkonų ir palangių dėžutėse. Mėgsta saulėtą vietą, gerą dirvą, gerai auga ir pusiau saulėtoje vietoje. Dauginamos sėklomis, kurios sėjamos vasario—kovo mėnesį į lengvą žemę arba dėžutėse šiltnamyje. Daiginama 15—20 °C temperatūroje. Sudygsta per 12—14 dienų. Daigai po 3—4 (lizdais) pikuojami į dėžutes 2 cm atstumu. Dėžutės laikomos šviesiai. Balandžio mėnesį daigai iš dėžučių sodinami į inspektus. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės—birželio mėnesį 10— 15 cm atstumu. Raudonosios lobelijos kilusios iš Meksikos. 80 cm aukščio. Stiebas stačias, apačioje išsišakojęs tankiomis, o viršuje retesnėmis šakutėmis, kurios labai gausiai žydi raudonais žiedais. Lapai lancetiški, žali, juosvi arba raudoni. Tinka spalvingoms lysvėms ir balkonams apsodinti. Rudenį stiebai nupjaunami iki žemės, šaknys iškasamos, [kasamos į smėlį ir laikomos vėsiai (3—4 °C). Pavasarį sodinamos į vazonus arba inspektus. Dauginamos lobėlijos sėklomis ir atžalomis.
