Oleandras (Neiium oleander L.)
Slepukinių (Apocynaceae) šeimos augalas. Auga Viduržemio jūros srityje ir buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje (Kaukaze, Kryme). Vienas iš seniausiai auginamų, visad žaliuojančių krūmų. Lapai lancetiški, odiški, matinės spalvos. Žiedai balti, rožiniai, geltoni, raudoni tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, stipriai kvepia. Žydi vasarą.
Trūkstant šviesos arba maisto medžiagų, oleandras nežydi. Nevi Ii taip pat ir negenimas oleandras, nes žiedų pumpurai išsivysto lik vienamečių ūglių viršūnėse, kurie paprastai išauga, oleandrą trumpai apgenėjus. Genėti reikia, oleandrui peržydėjus. Oleandras nuodingas; ypač nuodingos baltos pieniškos sultys ir sėklos, todėl, apgenėjus oleandrą, reikia gerai nusiplauti rankas ir netrinti akių.
Pavasarį, orui atšilus, oleandrą galima išnešti į lauką ir pastatyti saulėtoje vietoje. Laikant oleandrą vasarą kambaryje, karščių metu reikia į lėkštę po vazonu pripilti vandens, nes, kaip sakoma, „oleandras mėgsta, kad jo kojos mirktų vandenyje”. Intensyvaus augimo ir žydėjimo metu oleandrą reikia kas dvi savaitės tręšti mineralinėmis trąšomis. Gerai žiemoja šviesiame, 5—8° temperatūros kambaryje. Žiemą jis laistomas retai ir tik tiek, kad. visai neperdžiūtų žemė ir šaknys.
Oleandras persodinamas anksti pavasarį (kovo pradžioje). Jaunas oleandras persodinamas kasmet, o senas — kas 3—4 metai. Kad gausiau žydėtų, persodinant patartina pašalinti keletą oleandro (stipriai augančio) šaknų. Žemių mišinys sudaromas lygiomis dalimis iš molingos velėninės, mėšlinės žemės ir Vs dalies stambaus smėlio.
Veisiamas ūgliais kovo—balandžio mėnesiais. Ūgliai gerai įsišaknija drėgname smėlyje arba pamerkti į vandenį bonkutėje, kuri pastatoma ant saulėto lango.