bulvinių šeimos vienmetės gėlės, kilusios iš Pietų Amerikos. 15—60 cm aukščio. Stiebas kylantis arba svyrantis, plaukuotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, plaukuoti. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, kartais margi, tuščiaviduriai, rečiau pilnaviduriai, pavieniai, stambūs, piltuviški, silpnai kvepiantys. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki šalnų. Pagal aukštį ir žiedų formą petunijos skirstomos į 4 grupes. Smulkiažiedės petunijos 15—30 cm aukščio, labai šakotos, 2,5 cm skersmens žiedai. Būna žemaūgių (15—20 cm aukščio). Tinka klomboms, lysvėms, bordiūrams, balkonų ir palangių dėžutėms apsodinti ir auginti vazonuose. Stambiažiedės petunijos 25—60 cm aukščio, 12—16 cm skersmens žiedais. Tipingos šios grupės petunijos yra šios: žemaūgės — 25—30 cm aukščio, 16 cm skersmens žiedais; garbanotosios — 35—50 cm aukščio, stambiais garbanotais žiedais; puošniosios — 40—60 cm aukščio, labai stambiais, aksomiškais tuščiaviduriais arba pilnavidu-riais žiedais. Svyrančiosios petunijos stambiažiedės, ilgais, žemyn svyrančiais, iki 75 cm ilgio stiebais. Jos labai tinka balkonų bei palangių dėžutėms apsodinti ir auginti vazose. Pilnavidurės petunijos 20—45 cm aukščio, žydinčios pilnaviduriais įvairaus stambumo ir formos žiedais. Auginamos daugiausia vazonuose.
Gerai auga saulėtoje vietoje, sunkokoje dirvoje. Dauginamos sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos kovo—balandžio mėnesį į smėlingą lapinę žemę inspekte arba dėžutėse. Sudygsta per 10—16 dienų. Daigai pirmą kartą pikuojami į dėžutes arba inspektą kas 2 cm, antrą kartą — į inspektą 4 cm atstumu. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės—birželio mėnesį aukštaūgių veislių kas 25—30 cm, o žemaūgių — kas 15—20 cm. Pilnavidurės petunijos dauginamos tik ūgliais, kurie pjau nami kovo—balandžio mėnesį. Ūgliai sodinami į išplautą smėlį dėžėse arba inspekte. Gerai įsišaknija 12—16°C temperatūroje.
