Raktažolės, raktažolinių šeimos daugiametės gėlės. Viena iš puošniausių daugiamečių gėlių. Yra apie 600 rūšių. Lietuvoje dažniausiai auginamos kelios rūšys. Aukštoji raktažolė 15—30 cm aukščio, kilusi iš Pietų Europos. Lapai pailgi, apatinė pusė plaukuota. Žiedai geltoni, purpuriniai, raudoni, rožiniai, 2 cm skersmens, susitelkę skėtiškuose žiedynuose, žydi balandžio—gegužės mėnesį. Žiemoja lengvai pridengta. Yra 13 veislių, kurios skiriasi žiedų spalva ir dydžiu. Ausytoji raktažolė 15—20 cm aukščio, kilusi iš Vidurio ir Pietų Europos. Lapai pilkai žali, standūs, pailgai apvalūs, karbuotai dantyti arba beveik lygiakraščiai. Žiedai geltoni, rožiniai, purpuriniai, rusvi, 2,5 cm skersmens, susitelkę daugiažiedžiuose skėtiškuose žiedynuose. Žydi balandžio—gegužės mėnesį. Dantytoji raktažolė 20—40 cm aukščio, kilusi iš Himalajų. Lapai stambūs, pailgai ovališki. Apatinė lapų pusė ir žiedynstiebis miltuoti. Žiedai šviesiai arba tamsiai violetiniai, retai balti, nedideli, susitelkę į galvelės arba skėtelio pavidalo žiedyną. Žydi balandžio—gegužės mėnesį. Žiemoja pridengta. Japoniškoji raktažolė 40— 50 cm aukščio, kilusi iš Japonijos. Lapai pailgai lancetiški arba kastuviški, stambūs. Žiedai raudoni, retkarčiais balti, 2 cm skersmens, susitelkę į penkiaaukščius žiedynus. Žydi birželio mėnesį. Žiemoja tik gerai pridengta. Paprastoji raktažolė 15—20 cm aukščio, kilusi iš Kaukazo arba Krymo. Panaši į pavasarinę raktažolę. Žydi balandžio—gegužės mėnesį geltonais, purpuriniais, raudonais pavieniais žiedais. Pati išsisėja. Yra daug įvairių veislių. Pavasarinė raktažolė 20—30 cm aukščio. Kilusi iš Pietų Europos. Lapai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški. Žiedai vienspalviai arba margi. Žiedynas — stambus daugiažiedis skėtelis. Žydi balandžio—gegužės mėnesį. Žiemoja lengvai pridengta. Yra nemažai gražių hibridinių veislių. Jų lapai, žiedai ir šakniastiebiai su šaknimis vartojami farmacijos pramonėje. Lapuose yra iki 1230 mg% vitamino C ir iki 3 mg% karotino.
Raktažolės tinka klomboms, bordiūrams, alpinariumams apsodinti, grupėms sudaryti gazonuose ir skinti. Jos mėgsta šviesią arba pusiau užpavėsintą vietą ir drėgną puvenin-gą dirvą. Per karščius reikia gausiai laistyti. Vienoje vietoje gali augti 3 metus. Dauginamos sėklomis, kai kurios — ūgliais ir kerelių dalijimu. Sėklos sėjamos tik ką surinktos į dėžutes, vazonėlius arba inspektą, 2 tikruosius lapelius turintys daigai pikuojami į inspektą arba daigyną. Žiemą daigus reikia pridengti medžių lapais. Į nuolatinę vietą sodinami antrųjų metų rudenį, arba trečiųjų metų pavasarį. Kereliai dalijami anksti pavasarį arba peržydėję. Ūgliais dauginama gegužės—birželio mėnesį. Jie sodinami į išplautą smėlį arba smėlingą žemę inspekte, po užpavėsintais langais. įsišaknija per 15— 20 dienų. Į. nuolatinę vietą sodinami kitų metų pavasarį.
