Šiltnaminių – kanifoarinių gėlių išnešimas į lauką

Pavasarį (praėjus šalnų pavojui) kai kurias šiltnamiuose bei kambariuose augančias gėles naudinga išnešti į lauką. Grynas oras, erdvė, natūrali drėgmė, pakankamas maisto medžiagų kiekis pa­skatina gėlių augimą, jų vystymąsi; jos esti atsparesnės ligoms bei kenkėjams.

Dauguma šiltnaminių žydinčių gėlių (cinerarijas, ciklamenus, raktažoles, hortenzijas) per vasarą galima auginti inspektuose, nes pavasarį, išrovus ir išsodinus vienamečių gėlių daigus, inspektai ,lieka tušti.

Chrizantemas, kalijas, gvazdikus galima auginti lysvėse. Pal­mėmis (finikine, chameropsu) ir agavomis galima papuošti gėlynus.

Prieš išnešant į lauką, gėles reikia pamažu pripratinti prie gryno oro, tam tikslui stipriai vėdinant šiltnamius ir kambarius.

Kad staigi oro permaina ir karšti saulės spinduliai nepakenktų išneštoms palmėms ir kitoms gėlėms, reikia jas laikinai užpavė-sinti, vazonus įleisti į žemę, o jų viršų pridengti samanomis, dur­pėmis arba medžių piuvenomis. Karštomis, saulėtomis dienomis gausiai laistyti ir purkšti.

Rugpiūčio pabaigoje chrizantemas, ciklamenus, cinerarijas ir kitas gėles reikia sodinti į vazonus ir, dar 2—3 savaites palaikius inspektuose, sunešti į šiltnamius. Tuo pačiu laiku reikia sunešti ir kitas pavasarį į lauką išneštas gėles. Suneštas gėles iš pradžių reikia laikyti šaltesniame šiltnamyje, o vėliau pagal reikalą tem­peratūrą galima kelti.