Vasarinių gėlių sodinimas ir priežiūra

VASARINIŲ   GĖLIŲ   SODINIMAS   IR   PRIEŽIŪRA

Vasarinėmis gėlėmis vadinamos tokios, kurios auga vieną vegetacijos laikotarpį. Jų daigai išauginami šiltnamiuose, inspektuose arba daigynuose. Persodinimą sunkiai pakeliančių gėlių (lobelijos, šalavijai, heliotropai, godecijos ir kt.) daigai auginami durpių-pūdinio puodeliuose. Į klombas, lysveles ar kitas vietas sodinti tinka tik sveiki daigai. Daugumos vasarinių gėlių daigai sodinami tada, kai praeina pavasarinių šalnų pa­vojus. Prieš persodinant, daigai palaistomi, išravimos piktžo­lės. Iškelti gėlių daigai rūšiuojami ir sustatomi į 30×50 cm dydžio dėžutes. Sodinimo vietoje daigai laikomi pavėsyje, pro­tarpiais apipurškiami. Klombos ir lysvelės prieš sodinimą palaistomos. Klombose daigai sodinami, pradedant nuo jų centro, eilutėmis arba šachmatine tvarka. Klombų centre tikslinga pa­sodinti įspūdingą gėlę, pvz. palmę, draceną, agavą. Lysvelėse gėlės sodinamos tiesiomis eilutėmis. Klombos centre sodinami tvirčiausi daigai. Sodinama tokiu pat gilumu, kokiu daigai augo daigyne. Geriausia sodinti pavakariais arba ūkanotą dieną. Pa­sodinti daigai palaistomi.

violetines geles dekoratyvinis sodinimas

Kaimo sąlygomis patariama į gėlynus, klombas ir lysveles sėti gėlių sėklas ir tuo būdu išvengti daigų auginimo. Taip paprasčiau ir pigiau.

Tiesiog į klombas anksti pavasarį galima sėti šių gėlių sėklas: laibenių, kinietiškų gvazdikų, godecijų, kvepiančių žirnelių, pentinių, linelių, aguonų, rudgrūdėlės, nemezijų, petunijų, tabako, flioksų, levukų, ešolcijų ir kt.

Vasarines gėles reikia laistyti, ravėti, dirvą purenti, peržy­dėjusius žiedus pašalinti, papildomai patręšti, karpyti, pririšti, atsodinti.

Sausu laikotarpiu gėlės laistomos kasdien pavakariais arba anksti rytą. Laistoma taip, kad vanduo kristų ant gėlių lašais ir atskirose vietose nesusitelktų klaneliais. Laistyti reikia tiek, kad sudrėktų tas žemės sluoksnis, kuriame pasiskirstę dau­giausia šaknų.

Klombose ir lysvelėse tarp gėlių neturi būti piktžolių. Todėl jos išraunamos, kai tik pasirodo, nes niekas taip negadina gėlių teikiamo grožio, kaip piktžolės. Ravėjimo metu purenama dirva. Peržydėję žiedai ir besivystantieji vaisiai bei sėklos pe­riodiškai nupiaunami, nes jie trumpina likusių dalių žydėjimą, gadina vaizdą. Silpniau augančios gėlės papildomai tręšiamos du kartus: pirmą kartą – prigijusios po pasodinimo, antrą kartą -prieš žydėjimą. Tręšiama mineralinėmis trąšomis, duo­dant į kvadratinį metrą 25 g superfosfato, 15 g kalio druskos ir 15 g amonio salietros. Bordiūrinės gėlės karpomos žirklėmis 10 cm aukštyje. Kitos gėlės pagal reikalą aplyginamos. Aukš­tos, silpnastiebės nuo vėjo nulinkusios gėlės rišamos prie ne­pastebimų smaigelių.

Rudenį po šalnų gėlynai netenka savo patrauklumo. Tuomet gėlės nuo klombų ir lysvelių nuimamos, žemė patręšiama ir gi­liai perkasama.