Vazoninė žydinti gėlė – Sanpaulija

sanpaulija
sanpaulija

SANPAULIJA (Saintpaulia).

Gesnerinių (Gesneriaceae) šeimos žolinis augalas. Savaime auga Rytų Afrikoje. Gentyje 11 rūšių. Kultūroje auginamos hibridinės sanpaulijos, kurios buvo gautos iš našlaitinės sanpaulijos (S. ionantha H. Wenl). Hibridi­nių sanpaulijų stiebai labai trumpi, be tarpubamblių, todėl kereliai kompaktiški. Žiedai nedideli, įvai­rių spalvų: mėlyni, violetiniai, rožiniai, balti, margi, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai. Šviesiose patalpo­se žydi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Lapai labai įvairūs: pailgai širdiški, ovalūs, pakraščiai lygūs ir banguoti, gyslos neretai šviesios, ryškios. Šiuo metu pasaulyje užregistruota daugiau kaip 1200 veislių, kurios skiriasi žiedų spalva, žiedų bei lapų forma ir kitais požymiais.

Dauginimas. Sanpaulijos dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklomis dauginama tik tada, kai norima išauginti augalus su naujais požymiais. Vegetatyviniu būdu dažniausiai dauginama dalijant kerelį ir šaknydinant lapus. Dideli, labai sutankėję kereliai dažnai nustoja žydėti, nes pagrindinė lapų skrotelė išaugina nemažai šoninių skrotelių. Todėl persodinant šoninės skrotelės atskiriamos ir sodina­mos po vieną. Gamybinėmis sąlygomis dažniausiai auginama šaknydinant lapus. Taip galima pasidau­ginti daugiau augalų. Dauginti galima ištisus metus, bet pavasarį ir vasarą šaknys greičiau prasi­kala, būna stipresnės, augalas greičiau auga ir žydi. Šaknų ir naujų lapų skrotelių formavimuisi didelę reikšmę turi šiluma, šviesa ir drėgmė. Tinkamiausia 20 – 22° C temperatūra. Gerai išsivystę, nesusisukę sveiki lapai pjaunami su kuo ilgesniu lapkočiu, ge­riausia įstrižai. Saknydinti galima vandenyje, smė­lyje, žemėje, durpėse, perlite. Gerai išleidžia šaknis smėlio ir samaninių durpių (2:1), smėlio ir per-lito (1 : 1), samaninių durpių, smėlio ir vermikulito (1 : 1 : 1) – mišiniuose. Šaknijama stelažuose, dėžu­tėse arba vazonuose, šviesioje, bet nesaulėtoje vie­toje. Lapai su lapkočiais smeigiami į kuoliuku pa­darytą duobutę, eilutėse 2 cm, tarp eilučių 7 cm atstumu. Žiemą lapai geriau šaknijasi, kai stelažai ar dėžutės iš apačios šildomi. Optimali temperatūra 18° C. Pasodinti lapai purškiami, kartais palaistomi. Geromis sąlygomis po mėnesio prasikala šakne­lei, o kiek vėliau išauga naujos lapų skrotelės. Joms paaugus, senąjį lapą galima nupjauti ir vėl panau­doti dauginimui. Sutvirtėjusios jaunos skrotelės at­sargiai iškasamos ir sodinamos į  6 – 7 cm skers­mens vazonus. Augimo skatintojai pagreitina šakni-jimąsi, bet uždelsia skrotelės formavimąsi. Daugini­mui netinka susisukę lapai, nes jie dažniausiai būna pažeisti nematodų.

Sanpaulijoms rekomenduojama įvairūs žemės mišiniai, kurie turi būti purūs, lengvi, laidūs vandeniui. Geriausias lygiomis dalimis toks mišinys: per­puvusios mėšlinės, lapinės bei supuvusių spyglių žemės ir smėlio. Lapinei žemei paruošti labai tinka beržų lapai, o spyglių  –  eglės ir maumedžio spyg­liai, į žemės mišinį galima pridėti ir samaninių durpių. Nors jos nelabai derlingos, bet gerina oro pralaidumą, labiau sulaiko drėgmę. Mišiniui galima imti lapinę žemę,  durpes ir smėlį  (2:2:1), įmaišyti trintos medžių anglies, kimininių samanų. Į že­mės mišinius siūloma pridėti kaulų miltų, truputį pelenų.  Žemės  rūgštingumas pH  6,0 – 6,5.

Vazonai parenkami pagal augalo dydį. Pirmą kartą maži augalai sodinami j 6 – 7 cm skersmens vazonus, vėliau persodinami, į 8 cm, o suaugę į 10 –  11 cm; didesni negu 11 cm skersmens vazonai nerekomenduotini. Padaromas geras drenažas iš šukių, žvyro ar rupaus smėlio. Jauni augalai sodinami to­kiu pat gyliu, kokiame jie augo anksčiau. Kiek gi­liau sodinami tik seni augalai, kurių stiebo apačia plika, be lapų. Persodinama kasmet. Vešliai augan­čius galima persodinti ir dukart per metus.

Sanpaulija Auginimas. Sanpaulijos auginamos šiltuose, už-pavėsintuose stelažiniuose šiltnamiuose. Šviesos stiprumas juose neturėtų viršyti 1000 liuksų. Norma­liai šių augalų fotosintezei reikalinga 900 – 1000 liuk­sų (ciklamenams  –  8000 – 10 000). Ilgesnį laiką, esant apšvietimui daugiau kaip 1000 liuksų, ant lapų atsiranda dėmių, o kai šviesos per mažai, išauga ilgi lapkočiai ir maži žiedai. Vasarą, iki rugsėjo mėn., šiltnamiai temdomi. Tinka ir dirbtinis apšvietimas. Po liuminescencinėmis lempomis auga daug geriau negu natūralioje šviesoje. Skydai kabinami 30 cm virš augalų. Apšvietimas gali trukti ,15 – 18 valandų, bet nekenkia ir ištisinis.

Sanpaulijos laistomos tik ryte ar vakare. Vanduo turi būti oro temperatūros arba 2 – 4° šiltesnis. Tai labai svarbu. Jei vanduo šaltesnis negu lapo paviršiaus temperatūra, ant jų atsiranda netaisyk­lingos dėmės ar dryžiai. Ypač jautrios baltažiedės ir šviesiai rausvos veislės. Svarbu, kad lapai ne­būtų šlapi prieš naktį. Geriausia laistyti rytais, kai lapų paviršiaus temperatūra būna žemiausia. Lais­tant 27° C temperatūros vandeniu, dėmės išnyksta. Drėgmės perteklius kenkia šaknims, be to, pradeda Vysti ir minkštėti lapai bei lapkočiai. Profilaktiškai augalus galima kas 2 – 4 savaitės laistyti silpnu ka­lio permanganato tirpalu.

Palankiausia sanpaulijoms 16 – 25° temperatū­ra. Jai nukritus iki 10° C, nustoja formuotis žiedi­niai pumpurai, augalas neauga, lapai pasidaro kieti, trapūs, pakraščiai susisuka. Augalai gali sirgti miltlige. Atvėsus orui ilgesniam laikui, augalai žūva.

Intensyviai augančias sanpaulijas galima papil­domai tręšti silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Kas 20 – 30 dienų tręšiama azoto (7 g amonio salietros 10 1 vandens) ir kas 40 – 60 dienų kalio ir fosforo (po 7 – 10 g kalio durskos ir superfosfato 10 1 van­dens) trąšomis.

Produkcijai išauginti reikia 7 – 12, o kai kurioms veislėms net 20 mėnesių. 1 m2 galima šaknydinti iki 600 lapų. Pilnaviduriais žiedais augalai iki prekinių išauga greičiau negu tuščiaviduriais. Juos lengviau transportuoti.

Pritaikymas. Sanpaulijos žydi ištisus metus. Jos gali būti auginamos kambariuose, darbo patalpose. Vasarą jas geriausia laikyti ant palangių iš rytinės, vakarinės ir net šiaurinės pusės, o žiemą  –  iš pieti­nės. Kai kurie gėlininkai mėgėjai, neturintys švie­sių palangių, augina ant lentynų, apšviestų liumi­nescencinėmis lempomis. Žiemą joms tinkamiausia 12 valandų diena. Trūkstant šviesos, nustoja žydėti. Lapkočiai, kai prisiliečia prie vazonėlio (ypač moli­nio) krašto, pūva. Auginama pavieniui arba su ki­tais nedideliais žoliniais augalais.