Augalų apsauga, kova su augalų ligomis, kenkėjais, piktžolėmis.

Augalų apsaugos prie­monių efektyvumas labai priklauso nuo jų parinkimo, panaudojimo būdo ir laiko. Auga­lų kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.

Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinka­mas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir trę­šimas, optimali augalų priežiūra.

Jei vienos rūšies augalai toje pačioje vietoje auginami tik po 3—4 metų, mažėja piktžolių, daržoves mažiau puola ligos ir kenkėjai. Nepatartina greta sėti arba sodinti tokių augalų, kurie turi bendrų ligų ir ken­kėjų, pvz., pomidorų šalia bulvių (bendra liga fitoftora).

Rudenį, ariant arba kasant dirvą, dalis kenkėjų lervų išverčiama į paviršių, ir jas sulesa paukščiai, kita dalis atsiduria giliuose sluoksniuose ir žūva. Dirvos paviršiuje susi­dariusi plutelė neleidžia prieiti orui prie šak­nų, ir daržoves puola fiziologinės ligos. Su-puolusiose dirvose daigai nukenčia nuo dieg-virtės sukėlėjų.

Iš gerai subrendusių stambių, sveikų, švarių, daigių sėklų išauga stiprūs, sveiki, atsparūs ligoms ir kenkėjams daigai.

Pasėjus laiku — nurodytais kiekvienam augalui terminais — galima apsaugoti daržo­ves nuo daugelio ligų ir kenkėjų, pvz., spragių, morkinės ir kopūstinės musės ir kt.

Ne tokiomis trąšomis arba neteisingai tręšiant, dėl per didelės chemikalų koncen­tracijos augalai gali susirgti fiziologinėmis ligomis. Jas galima pažinti iš pakitusios lapų spalvos, pradėjusio skursti augalo ar jo dalių, vystančių, parudavusių lapų, sutrūkinėjusių vaisių, nudegintų žymių ir t.t.

Augalai gerai auga ir būna atsparesni ligoms bei kenkėjams, kai laiku ir rūpestingai purenama dirva, prižiūrimas pasėlis. Naiki­nant piktžoles, kartu naikinami ligų sukėlė­jai ir kenkėjai, nes kai kurios piktžolės serga tomis pačiomis ligomis, puolamos tų pačių kenkėjų kaip ir daržovės.

Fizinės mechaninės priemonės yra šilumi­nis sėklos apdorojimas, dirvos dezinfekavi­mas garais, užtveriamieji grioveliai, gaudo­mieji žiedai, klijų juostos, kenkėjų rinkimas, jų pačių ir jų pažeistų augalų naikinimas.

Soduose išpjaustomos džiūstančios ir žaiz­dotos šakos, šakelės ir ūgliai, surenkami su-kamštėję vaisiai, krituoliai, voratinkliais ap­traukti lapai su kenkėjais, ant patiestos plė­velės nugramdomos žievės atplaišos. Juos­tomis ir masalais gaudomi kenkėjai, ir viskas sunaikinama.

Darže raunamos ligomis užsikrėtusios arba kenkėjų apimtos daržovės, išpjaunamos pažeistos vietos ir, išnešus už daržo, sude­ginama arba užkasama giliai į žemę ir užpila­ma dezinfekuojančiomis medžiagomis. Rude­nį, nuėmus derlių, iš daržo ir šiltnamių su­renkamos visos ligotų augalų liekanos, lapai, pūvantys vaisiai ar kitos dalys su ligų ir ken­kėjų židiniais. Sergančių daržovių ar jų lieka­nų negalima krauti į greitai naudojamus kompostus.

Biologinės priemonės — bakterijų, viru­sų, grybų, vabzdžių, paukščių naudojimas kenkėjams naikinti. Tai naujausia ir perspektyviausia apsaugos priemonė, dažniau taiko­ma profilaktiškai, kad mažiau reiktų vartoti chemikalų. Bulvės ir pomidorai nuo kolorado vabalo (pasirodžius lervoms) purškiami bitoksibacilinu (sausi milteliai, 45 mlrd. sporų 1 g preparato ir 0,6—0,8% egzotoksino). 10 1 vandens reikia 40—100 g bitoksibacilino. Vaismedžiai nuo obelinių voratink­linių kandžių, lapsukių, sprindžių, verpikų, amerikoniškųjų baltųjų drugių, taip pat dar­žovės nuo kopūstinių kandžių, baltukų vikšrų kas 7—8 dienos purškiami dendrobacilinu. Šio preparato sausų miltelių 1 g yra 30 mlrd. sporų. Vaismedžiams reikia 60—100 g, daržo­vėms — 40—60 g dendrobacilino. Drėgstančių miltelių 1 g yra 60 mlrd. sporų. Tokio preparato vaismedžiams į 10 1 vandens reikia 30—50 g, daržovėms — 20—30 g. Taip pat, kaip ir dendrobacilinas, vartojamas entobak-terinas, sausi milteliai (30 mlrd. sporų 1 g preparato). Vaismedžiams purkšti imama 60—100 g, daržovėms — 20—60 g.

Vaismedžius biologiniais preparatais pa­tartina purkšti, kai kenkėjai ima aktyviai maitintis, nes preparatai veikia, patekę j žar­nyną. Šie preparatai efektyviausiai veikia 20—30°C temperatūroje, todėl vartojami, vaismedžiams nužydėjus.

Agurkų voratinklinei erkei naikinti nau­dojamos plėšriosios erkės, o kopūstų kenkė­jams — trichograma.

Bitiniams vabzdžiams privilioti reikia pasėti medingųjų augalų. Geriausiai tinka krapai, facelija, grikiai, taip pat daržovių sekiojai. Sėjama, pradėjus žydėti vaisme­džiams, per kelis kartus, kas 2 savaitės, kad ir vasarą, ir rudenį būtų žydinčių augalų.

Sodininkai ir daržininkai turėtų globoti vabzdžialesius paukščius ir kitus sodo gera­darius. Zylėms, pelėdoms, musinukėms, var­nėnams, kitiems paukščiams reikėtų padaryti inkilų — 1 inkilas 2 arams sodo. Jie keliami ne rečiau kaip 15—20 m atstumu.

Vasarą kenkėjams naikinti reikia daugiau vartoti insekticidinių augalų — bulvių, dirvi­nės karpažolės, didžiojo pentiniaus, pelkinio gailiaus, vaistinės ramunės, valgomojo česna­ko — nuovirų ir ištraukų.

10 1 skiedinio antpilų ir nuovirų keletas pavyzdžių:

Bulvienojų antpilas. 1,2 kg žalių arba 0,6—0,8 kg sausų bulvienojų mirkyti 3—4 h. Naikinami amarai, voratinklinės erkės.

Čemerių antpilas. 1 kg žalių (arba 250 g sausų) čemerių mirkyti 1—2 paras. Nuovirui mirkyti 6—8 h ir virti 30 min. Naikinami jauni vikšrai.

Česnakų antpilas. 40—50 g susmulkintų česnakų išmaišyti vandenyje. Naikinami vikšrai ir lervos.

Durnaropių antpilas. 1 kg sausų arba 2 kg žalių paprastųjų durnaropių mirkyti 12 h. Naikinami amarai, voratinklinės erkės, blakės.

Kraujažolių nuoviras. 2,5 kg paprastųjų kraujažolių   (sausų stiebų su  žiedais)   virti

30 min ir atskiesti. Naikinami amarai, tripsai, blakės.

Pentinių antpilas. 1 kg džiovintų didžiųjų pentinių mirkoma 2 paras. Naikinami drugių vikšrai, pjūkleliai.

Pelynų nuoviras. 1 kg apvytusių pelynų virti 10—15 min, paskui iškošti ir atskiesti. Naikinami vabzdžių vikšrai, lervos.

Pomidorų nuoviras. 400 g pomidorų lapų ir stiebų virti 30 min. Naikinami vikšrai, jų lervos.

Svogūnų antpilas, /ą kibiro svogūnų lukštų užpilti 60—70° C temperatūros vande­niu ir palaikyti parą. Naikinami vikšrai, jų lervos.

antpilus ir nuovirus patartina dėti 40 g žaliojo arba ūkiško muilo (į 10 1 vandens).

Biofizinės priemonės — kenkėjų patinų sterilizacija, viliojančiosios medžiagos (at­raktantai), atbaidančiosios medžiagos (repe-lentai) — vartojamos rečiau. Vieni atraktan­tai vilioja kaip priešingos lyties vabzdžiai, kiti — kaip maistas arba substratas kiaušinė­liams dėti. Maistinės medžiagos dažniausiai būna įvairūs augaluose randami junginiai, pvz., garstyčių aliejus, organinės rūgštys. 1. kiaušinėlių dėjimo vietas vabzdžių pateles privilioja amoniakas, amonio karbonatas. Vartojant viliojančiąsias medžiagas, reikia mažiau insekticidų, išsaugomi naudingi vabz­džiai.

Cheminės priemonės — kenksmingų or­ganizmų naikinimas nuodingais preparatais ( Pesticidai). Jos naudojamos dažniau už kitas priemones.