Obelų ir kriaušių rauplės

Obelų ir kriaušių rauplės.

Obelų rauples sukelia obelinis rauplėgrybis (Venturia inaequalis (Cooke) Wint), o kriaušių – kriaušinis rauplėgrybis (Venturia pirina Aderh.). Rauplės pažeidžia lapus, vaisius, užuomazgas, ūglius, kai kada ir žiedus. Didžiausią žalą padaro vaisiams. Ant lapų rauplės pasirodo vasaros pradžioje. Obelų lapų viršutinėje, o kriaušių – apatinėje pusėje pasirodo tamsios, neryškiais kontūrais, žalsvu aksominiu apnašų dėmės, kurių paviršiuje daugybė konidijų. Lapai ir užuomazgos nukrinta anksčiau, vaisiai būna dėmėti, anksti apsikrėtę deformuojasi, su­skyla, greitai apsikrečia kitomis ligomis ir supūva. Obelinis ir kriaušinis rauplėgrybiai žiemoja nukritusiuose lapuose, kuriuose rudenį ir žiemą vystosi periteciai. Subręsta periteciai pavasarį. Kai oro temperatūra pakyla iki 5 – 9°C šilumos ir būna pakankamai drėgmės, iš peritecių išstumiamos aukšliasporės, kurias oro srovė ar vėjas užneša ant medžių lajos. Konidijos pasirodo   apie   gegužės   vidurį,  jomis   grybai   plinta   per  vasarą.   Rauplių plitimui palankus šiltas ir drėgnas oras.