Neporinis verpikas
Lymantria dispar L.
Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams.
Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais plaukeliais. Kiaušiniai ir žiemoja. Gegužės mėn. lapus ir žiedus ima graužti 60—70 mm ilgio rudi vikšrai. Per jų nugarą eina 3 gelsvos linijos, ant kiekvieno segmento — po dvi karpeles: pirmųjų 5 segmentų karpelės mėlynos, likusių — raudonos.
Jauni vikšrai apaugę ilgais plaukeliais. Vėjas juos gali pernešti gana toli — į kitus sodus ar miškus. Augantys vikšrai būna labai ėdrūs ir neretai visai plikai nugraužia medžių lapus. Po 1,5—2 mėnesių tarp voratinkliais apraizgytų lapų likučių ar šakučių virsta lėliukėmis. Jos būna 20—25 mm, juodos ar tamsiai rudos, apaugusios gelsvais plaukeliais. Drugiai skraido liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Patinai aktyvūs ir dieną, ir naktį. Jie mažesni ir grakštesni. Išskleisti sparnai — 40—45 mm: priekiniai — pilkai rusvi, tamsiai rudomis, labai vingiuotomis skersinėmis linijomis, užpakaliniai — šviesiai rudi, tamsiu pakraščiu.
Patelės beveik neskraido, tupi ant kamienų ir šakų. Jų išskleistų sparnų ilgis — 70—75 mm, abi poros šviesiai ochriškos: per priekinius sparnus eina 4 skersinės banguotos rusvos, ne visuomet ryškios linijos, užpakaliniai — be piešinio. Pilvelis — storas, apaugęs tankiais gelsvai rudais plaukeliais.
Apsaugos priemonės. Rudenį gramdyti nuo medžių kamienų kiaušinių krūveles, jas rinkti ir deginti. Išsiritus vikšrams, peržydėjusius vaismedžius purkšti insekticidais.