Žieduotasis verpikas

Žieduotasis verpikas

Malacosoma neustria L.

Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūž­tos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai rusva nugara eina balta linija, o iš abiejų jos pusių — po oranžinę. Vikšro šonuose yra išilginės mėlynos juostelės.

Malacosoma neustria viksras
foto: Danny Chapman, CC BY 2.0, Žieduotojo verpiko vikšras

Ant plonų šakučių sudėti žiedu (todėl toks verpiko ir vardas) žiemoja kiaušiniai. Viename žiede jų gali būti iki 500. Vikšrai ritasi gegužės mėnesį, skleidžiantis pum­purams. Nakčia jie graužia pumpurus, jaunus lapelius, žiedpumpurius, žiedus, o vėliau — ir lapus nuo pakraščio. Lieka tik storiausios gyslos. Dieną slapstosi gūžtose, su­raizgytose tarpušakiuose. Paaugę vikšrai gyvena pavie­niui.

Po 6—8 savaičių maitinimosi virsta lėliukėmis. Jos — ru­dos, tūno dvisluoksniame voratinkliniame kokone. Maždaug po 2 savaičių iš lėliukių išsirita drugiai. Skraido naktimis nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Išskleis­ti sparnai 32—42 mm, šviesiai rudi arba rusvi. Ant prieki­nių sparnų — dvi tiesios skersinės rudos arba šviesiai gel­tonos linijos. Užpakaliniai sparnai šviesesni, be piešinio.

Malacosoma neustria zieduotasis verpikas
foto: Ben Sale, CC BY 2.0, Malacosoma neustria – Žieduotasis verpikas

Kai kuriais metais šių kenkėjų soduose būna labai gausu. Ypač dažnai pietvakarinėje šalies dalyje.

Apsaugos priemonės. Genint pavasarį vaisme­džius, nupjaustyti ir sudeginti ūglius, ant kurių yra žieduo­tojo verpiko kiaušinių. Voratinklines gūžtas su žieduotojo verpiko vikšrais rinkti ir deginti. Prieš žydėjimą ir tučtuo­jau po žydėjimo purkšti sodus insekticidais.