Žirnių kenkėjai

Daigams pavojingiausi yra sitonai (Sitona lineaius L. ir kt.) (gumbeliniai straubliukai). Tai 4 – 5 mm ilgio, pilki, dryža nugara vabaliukai. Kūnas pailgas, siauras, apaugęs žvyneliais. Galvos priekis ištįsęs į platų, trumpą straublelį. Lervos smulkios, balsvos, bekojės, šiek tiek sulinkusios į pilvo pusę. Vabaliukai lapų pakraščiuose išgraužia taisyklingas pusapva­les įškandas arba visai juos nugraužia, arba išėda tik vidinę dalį. Lervos maitinasi šaknų bakteriniais gumbeliais. Kenkia visoms ankštinėms kul­tūroms, bet dažniausiai nuo jų nukenčia žirniai. Žiemoja vabaliukai dirvoje. Per metus išsivysto viena generacija. Apsaugai nuo šio kenkėjo reikia laikytis sėjomainos, neauginti žirnių šalia dobilų ar kitų ankštinių kultūrų, juos kuo anksčiau pasėti. Sitonų apniktus daigus purkšti insekticidais.

Žirninis vaisėdis (Laspeyresia nigricana Fabr.) – tai mažas naktinis rusvos spalvos drugelis. Vikšreliai iki 12 mm ilgio, gelsvi ar žals­vi su rudu ar juodu priešnugarėlės skydu. Kojų 8 poros. Kenkia tik vikšrai, gyvenantys ankštyse. Jie apgraužia žirnių grūdus iš paviršiaus. Šalia pažeistų („sukirmijusių”) grūdų ankštyse visada galima rasti trupinėtų vikš­rų  išmatų,   voratinkliu  sutrauktų  į  krūveles.  Labiau  nukenčia  vėlyvosios žirnių veislės. Žiemoja vikšrai kokonuose, viršutiniuose dirvos sluoksniuose Per metus išsivysto viena generacija. Apsauga. Laikytis sėjomainos. Auginti ankstyvąsias žirnių veisles. Sėti kaip galima anksčiau. Nevėluoti derliaus nuėmimo, o ankštis tuojau pat išaižyti. Žirnienas rudenį giliai sukasti.