Ieva

ieva
ieva

Ieva (Padus Mill.)

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos medžiai arba krūmai. Žiedai ne­dideli, daugiažiedėse kekėse sukrauti. Lapai paprasti, pražanginiai. Vaisius — uoga. Vertingi dekoratyviniai medžiai. Dauginami sėk­lomis.

Maako ieva (P. Maackii Rupr.). Tėvynė —Tolimieji Rytai, Ko­rėja, Kinija. Kultūron įveista nuo 1870 m. Medis 10—15 m aukščio, plačiai kiaušiniška laja. Žievė lygi, auksiškai bronzinė, plonomis, lyg popieriaus, plokštelėmis nusilupanti, neįprasta ir graži. Lapai elipsiški arba kiaušiniški, tamsiai žali vasarą ir geltoni rudenį. Žiedai balti, smulkūs, gausūs, tankiose, 5—7 cm ilgio kekėse su­krauti. Žydi gegužės mėnesį. Vaisius — juoda uoga, Geriausiai auga pakankamai drėgnuose derlinguose dirvožemiuose. Švieso-mėgė, šalčiams atspari. Miesto sąlygas pakelia gerai. Kaip dekora­tyvinis medis, vertinama dėl gražios, originalios žievės spalvos, kuri puošia šį medį ir žiemos metu.

Sodintina pavieniais medžiais ir grupėmis priekiniame kitų želdinių plane, nedidelėse alėjose ir gatvėse.

Vėlyvoji ieva (P. seiotina (Ehrh.) Borkh.). Medis 6—10— 15 (30) m aukščio. Laja retoka, plati. Lapai plačiai lancetiški arba pailgai kiaušiniški, iš viršaus tamsiai žali, blizgantys, rudenį oran­žiniai. Žiedai nedideli, balti, cilindrinės formos, 10—14 cm ilgio, kekėse sukrauti. Vaisius rutuliškas, juodas, valgomas. Auga grei-tai. Šalčiams atsparus. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet geriau­siai tarpsta pakankamai drėgnuose, derlinguose. Užterštą miestų ir pramonės rajonų orą pakelia gerai.