Alpinė arkliauogė

Alpinė arkliauogė
(Arctostaphylos  alpina)

Ploni lapai dantyti, vasarą žali, o rudeniop pasidaro skaisčiai raudoni. Žiedai žalsvai balti, susi­telkę kekėmis. Uogos iš pradžių ža­lios, raudonos, o prinokusios juo­dai blizgančios.
Tai daugiametis viržinis augalas. Laplandijos tundroje vajojasi ant plikų uolų plačiais žaliais kilimais, o rudenį gražiai nu­rausta. Didelės juodos sultingos uogos yra pagrindinis baltųjų kurapkų maistas rudenį. Arkliauogių iš viso niekas nevartojo tol, kol Oulu menininkė ponia Marja Lehtonen („Kivi-Marja”) nepradėjo iš jų sulčių gaminti gėrimo. Tamsaus vyno spalvos sultys ir vienos yra švelnaus skonio, tačiau gardesnės būna sumaišytas su šiaurinės juodo­sios varnauogės sultimis. Kartu su kadagio uogomis jos paska­nina „Šiaurės senelės aperity­vą” („Pohjolan akan aperitiivi”). Vis daugiau Šiaurės Suomijos miestiečių rudenį vyksta skinti arkliauogių, nors jos tinkamos ir pavasarį.