Daržinė aguona
(Papaver somniferum)
Daržinė aguona. Žiedai dideli, netgi 10 cm pločio. Vainiklapiai paprastai raudoni arba balti, pamate tamsoka dėmė. Visas augalas melsvai žalias, plikas.
Labiausiai paplitęs dekoratyvinis augalas, nors jų būna ir laukinių. Vadinamoji tikroji aguona yra plika, melsvai žalios spalvos, lapai truputį plunksniški.
Aguona yra ne tik dekoratyvinis augalas, bet tinka ir kitiems reikalams, todėl nuo Kinijos ligi pat Vidurio Europos ji gausiai auginama daržuose.
Aguonų pienas vartojamas kaip vaistas, sėklos – kaip prieskonis, iš jų spaudžiamas aliejus, išspaudomis šeriami gyvuliai.
Sausesnio ir šiltesnio klimato šalyse auginamos opijinių aguonų veislės. Neprinokusių sėklų dėžutės turi daug labai nuodingo pieno: jame yra per 20 įvairių alkoloidų, kurių dauguma stipriai veikia protą. Svarbiausias iš jų – morfinas farmacijoje vartojamas kaip greičiausiai nuskausminantis ir užmigdantis vaistas. Kodeinas ypač malšina kosulį. Iš aguonų pieno gaminamas ir opijus, kurį Rytų tautos nuo seno vartojo kaip narkotiką: jame esantys nuodai apsvaigina žmogų, sukelia visokias haliucinacijas, ilgiau jį vartojant, organizmas žūva. Nepaisant to, aguona yra svarbus vaistingas augalas, o iš natūralaus opijaus farmacijos fabrikuose gaminami įvairūs preparatai. Daugiausia aguonų auginama Azijoje ir Turkijoje.
Prieskoniams tinka daržinės aguonos sėklos. Jos turi malonų riešutų skonį, todėl tinka apibarstyti kvietines bandeles, riestainius, sausainius, taip pat įdaryti pyragaičiams.
Svarbią ūkinę reikšmę daržinės aguonos turi ir kaip aliejinis augalas. Prinokusios sėklos, kurių būna pilnos dėžutės, turi iki 50 proc. pirmarūšio valgomojo aliejaus. Sausos aguonų sėklų išspaudos turi daug baltymų, todėl tinka gyvuliams šerti. Jas gali vartoti ir žmonės, dėdami į duonos gaminius, pudingus ir t. t.