Daržinė aguona

Daržinė aguona

(Papaver somniferum)

 

Daržinė aguona. Žiedai dideli, net­gi 10 cm pločio. Vainiklapiai pa­prastai raudoni arba balti, pamate tamsoka dėmė. Visas augalas mels­vai žalias, plikas.

 

Labiausiai paplitęs dekoratyvinis augalas, nors jų būna ir lauki­nių. Vadinamoji tikroji aguona yra plika, melsvai žalios spal­vos,  lapai truputį  plunksniški.

Aguona yra ne tik dekoraty­vinis augalas, bet tinka ir ki­tiems reikalams, todėl nuo Ki­nijos ligi pat Vidurio Europos ji  gausiai  auginama  daržuose.

Aguonų pienas vartojamas kaip vaistas, sėklos – kaip prieskonis, iš jų spaudžiamas aliejus, išspau­domis šeriami gyvuliai.

Sausesnio ir šiltesnio klimato šalyse auginamos opijinių aguo­nų veislės. Neprinokusių sėklų dėžutės turi daug labai nuodin­go pieno: jame yra per 20 įvai­rių alkoloidų, kurių dauguma stipriai veikia protą. Svarbiau­sias iš jų – morfinas farmaci­joje vartojamas kaip greičiau­siai nuskausminantis ir užmigdantis vaistas. Kodeinas ypač malšina kosulį. Iš aguonų pieno gaminamas ir opijus, kurį Rytų tautos  nuo  seno   vartojo   kaip narkotiką: jame esantys nuodai apsvaigina žmogų, sukelia vi­sokias haliucinacijas, ilgiau jį vartojant, organizmas žūva. Ne­paisant to, aguona yra svarbus vaistingas augalas, o iš natūra­laus opijaus farmacijos fabri­kuose gaminami įvairūs prepa­ratai. Daugiausia aguonų augi­nama Azijoje ir Turkijoje.

 

Prieskoniams tinka daržinės aguonos sėklos. Jos turi malonų riešutų skonį, todėl tinka api­barstyti kvietines bandeles, riestainius, sausainius, taip pat įdaryti  pyragaičiams.

Svarbią ūkinę reikšmę darži­nės aguonos turi ir kaip alieji­nis augalas. Prinokusios sėklos, kurių būna pilnos dėžutės, turi iki 50 proc. pirmarūšio valgo­mojo aliejaus. Sausos aguonų sėklų išspaudos turi daug bal­tymų, todėl tinka gyvuliams šerti. Jas gali vartoti ir žmo­nės, dėdami į duonos gaminius, pudingus ir t. t.