KARTUSIS KIETIS (ARTEMISIA ABSINTHIUM L.)
Graižažiedžių (Compositae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš rytinių Viduržemio jūros sričių. Savaime auga Europoje ir Azijoje vidutinio klimato sąlygomis. Daugelyje Europos šalių plačiai kultivuojamas ir netgi yra išvesta veislių. Kartusis kietis; dažnai vadinamas metėle, pelynu, daugiau paplitęs mūsų respublikos pietinėje dalyje, kur auga panamėse, pakelėse, dykvietėse, sausuose šlaituose. Be to, auginamas daržuose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.
Karčiojo kiečio šakniastiebiai turi daug pumpurų, iš kurių pirmais metais išauga trumpi ūgliai su lapų skrotele, antrais metais susidaro medėjantys vienmečiai stiebai. Stiebas stačias arba kylantis, šakotas, balzganas. Augalas 60-120 cm aukščio. Lapai apaugę baltais pūkeliais, žalsva apatine puse, su peršviečiamais taškeliais, dukart triskart plunksniškai suskaldyti, tik viršutiniai triskilčiai arba sveiki. Graižai nedideli, rutuliški, nusvirę. Žiedai šviesiai geltoni. Vaisius lygus, rusvas. 1000 sėklų sveria 0,12 g.
Karčiajam kiečiui auginti tinka saulėta, vandeniui laidi, lengvesnė arba net žvyringa, kalkinga dirva. Jis dauginamas kerodalijimu ir sėklomis. Sėklos labai smulkios, todėl pasėjus nereikia užžerti. Daigumas 95%. Sėklos daigios 2-3 metus. Sėjama j lysvę, vėliau daigai persodinami 40X40 cm atstumu. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus.
Vartojama žolė, kuri pjaunama žydėjimo pradžioje, surišama įr mažus ryšulėlius ir džiovinama pavėsyje. Karčiojo kiečio lapuose yra 1,67% eterinio aliejaus (pagrindinė sudedamoji dalis – tujo-nas), taip pat karčiųjų ir rauginių medžiagų, vitamino C (131- 261 mg%), karotino (53,7 mg%). Jo žolė labai karti, todėl prieskoniui vartojama tik mažais kiekiais į guliašą, riebius mėsos kepsnius, ypač žąsieną, pikantiškas dešras.
Karčiojo kiečio žolė plačiai vartojama vynui (vermutui) aromatizuoti.
Rusijoje vertinama ir auginama kaip vertinga vaistinė žaliava, taip pat degtinei bei likeriams aromatizuoti.