KVAPUSIS BAZILIKAS (OCIMUM BASILICUM L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos vienmetis augalas, kilęs iš Pietų Azijos. Kultivuojamas Vakarų Europos šalyse, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje, Rusijos pietiniuose rajonuose. Pirmiausia pradėtas auginti Indijoje. Jis buvo žinomas Senovės Graikijoje ir vadinamas net karališkuoju prieskoniu. Dabar labai mėgstamas Gruzijoje, Armėnijoje ir laikomas nepakeičiamu nacionalinių valgių prieskoniu.
Stiebas stačias, 30-50 cm aukščio, keturbriaunis, prie pagrindo plikas, viršuje plaukuotas. Lapai kotuoti, kiaušiniški arba pailgi, blakstienotais pakraščiais, į pagrindą susiaurėję, retai dantyti arba lygiakraščiai, žalsvi arba rausvi. Žiedai balzgani arba rausvi, susitelkę po 3 lapų pažasčių menturiuose. Vainikėlis daug ilgesnis už taurelę, su lygiakrašte, žemyn atsilošusia apatine ir keturskiaute viršutine lūpa. Vaisius – tamsiai rudas, taškuotas riešutėlis. 1000 jų sveria vidutiniškai 1,09 g.
Kvapiojo baziliko yra keletas formų, kurios skiriasi lapų didumu, jų forma bei spalva ir kvapu.
Jam auginti tinka saulėta, lengva, derlinga, gerai įdirbta ir perpuvusiu mėšlu bei mineralinėmis trąšomis patręšta dirva. Dauginamas sėklomis, kurios mūsų klimatinėmis sąlygomis balandžio pradžioje sėjamos į dėžutes kambaryje ar šiltadaržius. Tyrimai parodė, kad sėklų, gautų iš Rusijos pietinių rajonų, daigumas būna 60-80%, tuo tarpu sėklų, pribrendusių mūsų klimatinėmis sąlygomis, daigumas mažesnis – 44%. Į 1 m2 sėjama 0,1 – 0,2 g sėklų. Pasėtos šiltnamyje (18-20 °C), sudygsta 4-6-tą dieną, o inspekte (10-12 °C) -7-14-tą dieną. Kvapusis bazilikas labai jautrus šalnoms, todėl daigai sodinami į dirvą joms praėjus, būtent, kai pradeda žydėti alyvos (gegužės antroje pusėje). Daigai sodinami su kuo daugiau žemių 40X20 arba 20X20 cm atstumu. Pasodinti daigai palaistomi, nuolat purenama dirva ir ravimos piktžolės. Prigijusius daigus naudinga patręšti salietra. Augalai, sodinti gegužės pabaigoje, pradeda žydėti liepos pradžioje. Žydi 15-18 dienų. Augalai užauga 20-30 cm aukščio. Sėklos subręsta rugsėjo-pabaigoje. Antžeminė augalo dalis pjaunama žydėjimo pradžioje ir džiovinama. Geriau išsivystę augalai paliekami sėklai. Sekiojai nupjaunami, padžiovinami sukabinti vėdinamoje patalpoje ir nu-kuliamos sėklos, kurios, tinkamai laikomos, būna daigios 4-5 metus.
Kvapųjį baziliką galima auginti ne tik darže, bet ir virtuvėje ant palangės arba balkone.
Kaip prieskonis vartojami lapai arba lapų ir žiedų mišinys – tai 63,3% visos augalo antžeminės dalies. Botanikos sode išauginto baziliko antžeminėje dalyje rasta eterinio aliejaus: lapuose – 0,34%, lapų ir žiedų mišinyje – 0,52%. Be to, jo lapuose rasta 69,73 mg% vitamino C. Lapai, lapų ir žiedų mišinys gali būti vartojami švieži arba džiovinti. Jie esti malonaus kvapo ir kartoko skonio, primenančio pipirus. Tinka mėsos, ypač žvėrienos, žuvies, daržovių, varškės patiekalams, kepeninei dešrai bei paštetams, taip pat sriuboms (ypač pupelių), padažams ir majonezui paskaninti. Jo dedama j rauginamus bei konservuojamus agurkus ir pomidorus. Ypač gerą prieskonį patiekalams suteikia kvapiojo baziliko, krapų, ir peletrūno mišinys.
Jo lapų sultimis tiktų aromatizuoti daržovių bei vaisių sultis, gaivas ir kokteilius.
Pramonėje vartojamas likeriams aromatizuoti, kvepalams gaminti.
Kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Indijoje) vertinamas kaip vaistinis augalas.