Paprastasis ąžuolas

Paprastasis ąžuolas

(Quercus robur)

Jis būtų vertingiausias medis, tik jį reikėtų labiau glo­boti.

Ąžuolo   gilės    tinka    pašarui, miltams, kavai, lapai – konservavimui, žievė – raugams ir vaistams, mediena – medžio   darbams.

Ąžuolo   gilės  prinoksta  rudenį ir nubyra žemėn. Maistingu­mu jos prilygsta daržovėms, nes turi 2-4 proc. riebalų, šiek tiek baltymų ir maždaug 40 proc. krakmolo. Todėl Skan­dinavijoje bei Vidurio Europoje ąžuolynai aptveriami, į juos su­varomos kiaulės, kurios ėda nuo žemės giles ir tunka.

Gilės turi gana daug tanino, todėl pirma jos išlukštenamos, susmulkinamos, išverdamos tru­putį pašarmintame vandenyje, nuplaunamos ir sudžiovinamos, tada jos įgauna gerą, riešutus primenantį skonį. Iš smulkiai sumaltų arba sutrintų gilių mil­tų galima kepti duoną. Iš pa­spragintų ir išlukštentų gilių verdama kava. Vokietijoje iš jų daroma net kakava, bet tai jau neapsimoka.

Ąžuolo lapų dažnai dedama raugiant agurkus. Nuo juose esančio tanino agurkai būna kietesni.

Ąžuolo žievė plačiai vartoja­ma raugams: joje yra apie 7 proc. tanino rūgšties. Kadangi eglės luobas jos turi 10- 12 proc, mums nėra reikalo lupti ąžuolų žievę raugams. Ąžuoliukų žievė daugelyje ša­lių  laikoma vaistu.

Ypač daug taninų turi ant ąžuolo lapų išaugantys juodi gumbai, kurie anksčiau būdavo vartojami rašalui gaminti. Mediena stipri, kieta ir graži.