PAPRASTASIS ČIOBRELIS (THYMUS SERPYLLUM L.)
Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos daugiametis puskrūmis. Lietuvoje auga sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėmis ant pylimų ir kitose sausose vietose. Labiausiai paplitęs Varėnos, Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Tauragės bei Vilniaus rajonuose.
Stiebas plonas, gulsčias, viršuje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, įsišaknijantis. Lapai priešiniai, linijiški, liau-kingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai susitelkę į varpas. Žiedeliai šviesiai purpuriniai. Vaisius iš 4 riešutėlių.
Žydi birželio – liepos mėnesiais. Tuo metu galima prisirinkti ir pasidžiovinti žolės. Jo žolėje rasta 0,1-0,6% eterinio aliejaus, kuriame yra 30% timolio. Paprastasis čiobrelis turi antiseptinių savybių ir yra malonaus, kaip vaistinis čiobrelis, kvapo.
Paprastojo čiobrelio žolė vartojama likeriams ir degtinei aromatizuoti, konservų gamyboje, konditerijoje. Vartojama mėsai, ypač riebiai, dešroms, sriuboms, padažams, marinatams paskaninti.
Iš jo žolės gaminama arbata; preparatai plačiai taikomi medicinoje, eterinis aliejus – kvepalų gamyboje.
Paprastasis čiobrelis paplitęs natūraliose augimvietėse, tačiau sėkmingai gali būti auginamas gėlynuose kaip dekoratyvinis, prieskoninis ir medingas augalas. Čiobrelių žiedai iš hektaro išskiria iki 380 kg nektaro.