PAPRASTASIS KADAGYS (JUNIPERUS COMMUNIS L.)
Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos daugiametis, visžalis krūmas arba medis, dažnai vadinamas ėgliu. Aptinkamas visuose mūsų respublikos rajonų pušynuose, durpynuose, rečiau – eglynuose ir mišriuose bei lapuočių miškuose. Auga lėtai, gyvena iki 2000 metų.
Stiebas stačias, su pilkai ruda žieve, besilupančia išilginėmis juostelėmis. Išauga iki 3-4 m aukščio krūmas, kartais iki 15 m aukščio medis. Augalas dvinamis. Laja daugiausia kūgiška: vyriškų augalų siauresnė, moteriškų – skėstašakė. Lapai spygliški, 10-15 mm ilgio, labai dygūs. Vyriški žiedai kankorėžiuose; jie beveik be žiedkočių, geltoni. Moteriški kankorėžiai pailgai kiaušiniš-ki, iki 2 mm ilgio, su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniui lapų pažastyse. Po apvaisinimo žiedažvyniai išauga ir sudaro mėsingą kankorėžį – uogą. Pirmaisiais metais kankorėžiai žali, antraisiais- mėlynai juodi, blizgantys, su melsvu vaškiniu apnašu, apvalūs, 7-9 mm skersmens. Sėklos pailgos, tribriaunės. 1000 sėklų sveria 10-15 g.
Paprastojo kadagio uogos renkamos rudenį, kai visiškai prinoksta ir, papurčius krūmą, byra. Džiovinamos lauke arba orkaitėje ne aukštesnėje kaip 40IOC temperatūroje. Jo uogose (kankorėžiuose) yra 0,5-2,0% eterinio aliejaus, iki 40% cukraus, dervų, riebalų, rūgščių, dažinių, mineralinių ir kitų medžiagų.
Kadagio uogos vartojamos kaip prieskonis rauginamiems agurkams, kopūstams ir burokėliams. Labai gerą prieskonį jos suteikia ankštinių daržovių patiekalams ir žvėrienos bei avienos kepsniams. Vartojamos degtinei, likeriams ir gaivai aromatizuoti.
Paprastasis kadagys vertinamas kaip dekoratyvinis ir fitoncidinis augalas.