Sėjamoji pipirnė (prieskoniniai augalai)

SĖJAMOJI PIPIRNĖ (LEPIDIUM SATIVUM L.)

Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos vienmetis augalas, mano­ma, kad kilęs iš Azijos. Ji buvo žinoma jau senovės egiptiečiams, graikams ir romėnams. Dėl maistinių savybių bei trumpos vegetacijos ji auginama visame pasaulyje. Mūsų šalyje sėjamoji pipirnė daugiausia auginama ir vartojama Armėnijoje, Azerbaidžane, Gru­zijoje, Vidurinės Azijos respublikose.  Auginama ir Lietuvoje.

Stiebas stačias, plikas, šakotas, iki 60 cm aukščio. Apatiniai la­pai kotuoti, plunksniškai suskaldyti, viršutiniai bekočiai, siauri. Yra formų garbanotais ir lygiais lapais. Žiedai smulkūs, balti. Vai­sius – ankštarėlė, savo stačiais kraštais prigludusi prie žiedyno ašies. Sėklos šviesiai rudos, 2-2,5 mm ilgio ir 1 mm pločio. 1000 sėklų vidutinis svoris 2,31 g.

Sėjamoji pipirnė nereikli dirvai. Gali augti ir dalinai užpavėsintoje vietoje, todėl galima sėti tarp kitų augalų. Sėklos sėjamos anksti pavasarį į 1-2 cm gylio griovelius, 10-15 cm tarpueiliais. Sėklų daigumas 93-99%. Į 1 m2 sėjama 0,8-1 g sėklų. Daigios 3-4 metus. Pasėtos sėklos lengvai užžeriamos arba galima visai neužžerti. Sudygsta labai greitai (po 2-3 dienų). Po 2-3 savai­čių daigai išauga iki 6-8 cm aukščio ir tinka vartojimui. Sėjamoji pipirnė labai greitai auga ir tuojau pradeda žydėti. Norint turėti nuolat jaunos žolės, pipirnę reikia sėti pakartotinai. Be to, vai­siams nunokus, sėklos greitai išbyra ir augalas pasisėja savaime.

Sėjamoji pipirnė vertinama labiausiai todėl, kad ją galima au­ginti žiemą virtuvėje ant palangės ar kitose patalpose. Sėjama į vazonėlius arba 3-4 cm aukščio dėžutes. Tokiu būdu pipirnę gali­ma užsiauginti, kai nebūna kitų žalumynų.

Pipirnė yra stipraus kvapo ir kartoko, į ridikėlius panašaus skonio. Joje daugiau geležies ir kalcio, negu kitose daržovėse, apie 4% proteinų ir nemaža vitaminų (A, B1, B2, C, PP). Mūsų kolek­cijose išaugintoje sėjamosios pipirnės žolėje rasta net 176,89 mg% vitamino C.

Pipirnės žolė valgoma paruošta atskirai kaip salotos arba jos maišoma į kitas salotas kartu su bulvėmis, žaliais agurkais, svogū­nais ir majonezu. Susmulkinta barstoma ant sumuštinių, dedama ant bulvių apkepo. Tinka kaip priedas prie mėsos, varškės, kiauši­nių valgių. Iš jos žolės gaminamos vitaminingos sultys, kurios ge­riamos vienos arba su šiltu pienu, grietinėle, medumi, baltuoju vynu.

Sėjamosios pipirnės žolė vartojama tik šviežia. Sudžiovinta bei virta praranda kvapą bei skonį ir kitas savybes.