Tikriausiai dabar būtų sunku sutikti žmogų, kuris nežinotų, kas tai yra šiltadaržis. Sodininkams jis yra vienintelė galimybė pavasarį gauti ankstyvą daržovių derlių arba rudenį prailginti augalų derėjimo laikotarpį. Šiltadaržis gali paprastai ir veiksmingai padėti išspręsti sėklų daiginimo problemą tuo atveju, jeigu namuose neturite galimybės daiginti jų ant palangės. Norint sutaupyti lėšų, šiltadaržį patartina pasidaryti savo rankomis.
Sąlyginai šiltadaržius galima suskirstyti į dvi rūšis – nuolatinius (stacionarius) ir išardomus pasibaigus sezonui. Pirmojo tipo šiltadaržiui įrengti dažniausiai naudojama korinio polikarbonato danga, pasižyminti visa eile neginčijamų pranašumų. Tačiau tokios konstrukcijos užima dalį sklypo naudingo ploto, kurį sudėtinga panaudoti šiltuoju metų laiku. Taigi, statinys su polikarbonatine danga dažniausiai naudojamas kaip šiltnamis, o ne kaip šiltadaržis.
Labiau paplitę šiltadaržiai, ant lankinio karkaso dengti šiltnamio plėvele. Reikiamo aukščio lankinis karkasas galais įstatomas į žemę, o iš viršaus jis yra uždengiamas permatoma plėvele, kurios kraštai pritvirtinami prie žemės. Permatoma plėvelė praleidžia saulės šviesą, tačiau nuo žemos išorinės aplinkos temperatūros izoliuoja erdvę po ja. Tokiu būdu susidaro tinkamas mikroklimatas, gerai veikiantis augančius šilumamėgius augalus. Tokius šiltadaržius ne tik lengva įrengti, bet ir medžiagos jų įrengimui kainuoja nebrangiai. Be to, jie labai veiksmingi, laiko patikrinti ir tinkami bet kokio dydžio daržo sklypui.
Šiltadaržio karkasas, ant kurio dengiama plėvelė, gali būti pagamintas iš medinių tašelių, metalinių lankų, plastikinių vandentiekio vamzdžių. Į žemę pagal būsimojo šiltadaržio plotą įsmeigiami metaliniai kaiščiai, ant kurių bus užmaunamas karkasas. Iš žemės kyšančio kaiščio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 15-20 cm, nes tai yra reikalinga patikimai karkaso fiksacijai. Karkaso lankų skaičius parenkamas priklausomai nuo pageidaujamo šiltadaržio ilgio, o kiekvieno lanko ilgis priklauso nuo pageidaujamo šiltadaržio aukščio.
Atstumas tarp dviejų artimiausių karkaso lankų turi būti ne daugiau kaip 0,5 metro, priešingu atveju tarp jų gali išsigaubti dengiančioji plėvelė. Dar vienas karkaso lankas pastatomas iš viršaus ir sutvirtinamas su kitais lankais, tokiu būdu lankai nenusvyra. Ant sustatytų ir sutvirtintų lankų tiesiama permatoma plėvelė, jos kraštus pritvirtinant prie žemės. Štai ir viskas, jūsų šiltadaržis paruoštas. Sumažinti vėjų poveikį šiltadaržiui galima panaudojant paprastą tinkavimui skirtą dažymo tinklelį iš stiklo pluošto, kurį reikia uždėti virš plėvelės prispaudžiant jį iš kraštų. Šiltadaržį reikėtų įrengti toliau nuo vėjuotos sodo vietos.