Kaip apsaugoti augalus nuo šalčio, sniego ir apledėjimo

Dauguma sodo medžių ir krūmų gerai ištveria žiemojimą be kokių nors specialių paruošimų. Ir visgi yra keletas priemonių, kurios tikrai bus naudingos mūsų „žaliesiems bičiuliams”.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti medžiams, kadangi jų aukšta antžeminė dalis labiausiai gali nukentėti nuo šalčio poveikio. Tačiau, kaip taisyklė, šalčiai augalams baisūs ne tiek patys iš savęs, o  labiau jų kaitaliojimasis su ilgai besitęsiančiais atlydžiais. Jie prasideda žiemos viduryje, antroje sausio pusėje ir vasario mėnesį ir gali prieš laiką „pažadinti“ sodo medžius ir krūmus. Tada netgi  nežymus temperatūros sumažėjimas gali padaryti nepataisomos žalos medžiams.

Ne mažiau pavojingi sodo augalams yra ir saulės nudegimai. Jie gali pasitaikyti nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio. Ant saulės spindulių apatinė medžio kamieno ir storų šakų dalis gali įkaisti iki temperatūros, kurios pakanka, kad augalas prabustų iš ramybės būsenos. Tada atgijusi kamieno žievė ir brazdas, kaip taisyklė, žūsta naktį stipriai kritus temperatūrai.

Panašios žalos galima išvengti paprasčiausiai nubalinus medžių kamienus. Ant vaismedžių kamienų (obels, kriaušės, vyšnios) reikia užtepti kalkių, kad žiemą apsaugoti augalus nuo saulės spindulių nudegimų. Kad nubalinto kamieno nenuplautų krituliai, į kalkių tirpalą reikia pridėti stalių klijų.

Visžalius krūmus ir spygliuočius rekomenduojama  uždengti maišo audiniu. Pavasariop saulė labai kepina, todėl augalų lapai išgarina drėgmę, tačiau šaknų sistema negali  „prisigerti“, nes yra sušalusiame dirvožemyje. Todėl tuos medžius reikia pridengti. Naudingas augalams bus ir gausus palaistymas – kad persisunktų visi dirvožemio sluoksniai šaknų zonoje. Po to dirvožemio paviršių reikia uždengti mulčiumi.

Jeigu sodo augalai priklauso šilumą mėgstančiųjų tipui, tai žemės paviršių tokių augalų šaknų zonoje reikia pridengti  lapų arba mulčiaus sluoksniu ir šiaudiniais kilimėliais, o patį augalą nestandžiai apmuturiuoti maišo arba vilnoniu audiniu. Plėvelės šiuo atveju naudoti nereikėtų, nes po ja susidarys drėgmės kondensatas.

Reikia sulaukti, kol nuo vaismedžių nukris lapai – tada bus galima pamatyti nenukritusius ir supuvusius jų vaisius, kuriuos būtina nuimti, kad pavasarį nuo užsilikusių vaisių nepaplistų infekcija.

Žinoma, paruošiamuosius darbus sode geriau vykdyti rudenį, sezonui baigiantis. Tačiau jeigu jūs to padaryti nesuspėjote laiku, tai geriau kai kuriuos darbus atlikti vėliau, nors ir žiemą, negu niekada.