Sėklavaisiuose, lyginant su įprastai; maisto produktais, mažai bailtymų (0,4—0,6 proc.) ir beveik nėra riebalų. Gausu juose angliavandenių (daugiausia cukrų 8,9—11,3 proc), mineralinių medžiagų (0,5—0,8 proc), organinių rūgščių (0,2—0,9 proc), vitaminų, ypač P (50—700 mg %) ir C (5 – 23 mg % ), kurių kituose maisto produktuose labai mažai. Švieži sėklavaisiai labai mažai kaloringi (159—192 kJ/100 g). Daugiausia cukrų randame obuoliuose, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų C ir P — svarainiuose; mažiausiai cukrų — svarainiuose, mineralinių medžiagų — obuoliuose; rūgščių ir vitaminų C, P kriaušėse.
Vitaminas P normina kraujagyslių elastingumą, kraujospūdį, apsaugo nuo aterosklerozės. Vitaminas C didina žmogaus darbingumą, atsparumą infekcinėms ligoms ir nepalankiems rudens bei pavasario orams. Svarbu, kad jiedu vienas kitą papildo ir yra kartu. Racionaliai besimaitinančiam žmogui kasdien reikia suvalgyti 200 – 250 g šviežių vaisių. Gydydami širdies-kraujagyslių ir inkstų ligomis sergančius ligonius, taip pat nutukusius, gydytojai gali skirti 1 – 2 iškrovimo dienas (1,5—2 kg nuluptų obuolių parai) per savaitę. Obuolių dienos naudingos ir protinio darbo darbuotojams. Sergantiems ateroskleroze, hipertonija, medžiagų apykaitos sutrikimu, obuolius reikėtų įtraukti į maitinimo racioną. Gerti obuolių sultis, valgyti vaisius patartina sergantiems kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis.
Kai kurių veislių obuoliai turi daug pektininių medžiagų, pavyzdžiui, ‘Paprastasis antaninis’, ‘Bogatyr’, ‘Pobeditel’, ‘Šafraninis pepinas’. Šios medžiagos sujungia ir pašalina iš žmogaus organizmo kenksmingus ir radioaktyviuosius metalus — šviną, stroncį, kobaltą ir kt. Pektininės medžiagos taip pat sulaiko i kenksmingų mikroorganizmų veiklą skrandyje, reguliuoja virškinimo procesą, skatina cholesterino šalinimą, ir tuo saugo nuo aterosklerozės. Pektininės medžiagos ir fitoncidai teigiamai veikia sergančius kolitu ir kitomis skrandžio ligomis.
Kriaušės vertingos tuo, kad jose gausu folinės rūgšties (vitamino B9), o ji skatina kraujodarą. Kriaušėse gana daug fenolinių junginių, kurie pasižymi antisklerotinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, stiprina kraujagysles. Kriaušėse randama glikozido arbutino, o jis pasižymi šlapimo varymu ir priešuždegiminiu veikimu, sergant inkstų ir šlapimo takų uždegimu. Kriaušės vartojamos ir liaudies medicinoje šlapimo varymui (turi daug kalio), karščio mažinimui ir nuo kosulio. Tuo pasižymi ne tik šviežios, bet ir džiovintos kriaušės, jų sultys.
Esant laisviems viduriams nereikia valgyti kriaušių, nes jose yra daug celiuliozės, kuri skatina peristaltiką.
Svarainio vaisiuose yra daug pektininių medžiagų, celiuliozės, organinių rūgščių, vitaminų C ir P.