Spalio mėnesio darbai sode ir darže

Spalis
Spalis

Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pra­džioje. Bet jei žemė jose nesu­sigulėjusi, tai šį darbą reikia atidėti iki mėnesio pabaigos ar­ba net iki pavasario.

Kokias veisles reikėtų sodin­ti? Turint nedidelį 6 arų žemės plotelį (o čia dar namelis, šilt­namis) daug medelių nepaso­dinsi. O vaisių norisi kuo įvai­resnių. Todėl į sodą reikėtų pa­sisodinti bent dvi „Paprastojo antaninio“ obelaites, į kurių šakas būtų galima neužilgo įs­kiepyti kitų veislių. Neapsimoka sode auginti dviejų vasarinių obelų veislių, nes kai suaugs medžiai – vaisių bus per daug. Tada pasigesime žieminių. O juk ir ant vieno medžio galima tu­rėti bent dviejų arba trijų veislių vasarinių obuolių. Slyvų pasirinkimas didesnis. Vienos iš jų anksčiau dera, kitos, kaip „Ana Spėt” savo vaisiais sodi­ninką džiugina ir vėlų rudenį. Jie skanūs tinka kompotams. Vyšnių, atsparių koko­mikozei ir moniliozei – nėra. Todėl jų sodininkams išsiau­ginti gana sunku. Tačiau so­dinti reikia. Populiariausios ir greičiausiai padauginamos. Į   sodą   būtina   pasisodinti

3-4 krūmelius juodųjų, 2-3 į raudonųjų, tiek pat baltųjų serbentų, kelis kelmelius agrastų. Na, o jei namelį papuoš aktinidijos, puikuosis kelmas aronijų, eilutė svarainių – Jūsų šeimai vaisių ir uogų užteks.

Spalio pradžioje baigiame kasti burokėlius, morkas ir ki­tas daržoves. Mėnesio pabaigo­je nukasame vėlyvąsias daržo­ves: salierus, pastarnokus, pet­ražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griež­čius. Sudedame skirtas žiemai daržoves į kaupus ar laikyklas. Tuose plotuose, kur augo daržo­vės, surenkame visus derliaus likučius, išrauname piktžoles, patręšiame organinėmis ir mine­ralinėmis kalio bei fosforo trą­šomis, apariame. Numatome, kur auginsime daržoves kitais metais. Ankštinėms, šakniavaisinėms ir svogūninėms daržo­vėms kitiems metams skirtų plotų negalima tręšti šviežiu mėšlu. Galima išbarstyti 20-30 kg/10 m2 komposto. Paliekamų žiemoti daugiamečių daržovių nuimami likę lapai, stiebai, o augalai mulčiuojami kompostu. Šioms daržovėms galima išbars­tyti mineralines kalio ir fosforo trąšas. Paruošiame žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, sa­lotoms, kuriuos auginsime kitais metais. Dirvą supurename, pat­ręšiame kompostu, mineralinė­mis fosforo ir kalio trąšomis.  Sėjame tokiu laiku, kad daržovės nesudygtų rudenį, o tik kitų metų pavasarį. Sėklų normą padidiname 1/3-1/4. Reikė tų sėti spalio pabaigoje – lap­kričio    pirmoje pusėje.  Mėnesio  pradžioje  sodiname  žiemi nius česnakus, o pasodinę mulčiuojame kompostu. Laikas pasi ruošti velėninės žemės,  smėlio žieminiams ir pavasariniams inspektams, pavasarį dėžutėse sėjamiems  daržovių  daigams.   Nuleidžiame vandenį  iš  daržo  ar nuo kaupų.

Spalio mėnesį baigiamos so­dinti tulpės, kasami kardeliai, galtonijos, montbretės. Ruošia­mos pražydinimui svogūninės gėlės.

Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos men­kiau žydi, ištysta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio žemė­je. Dirva turi būti trąši, geros struktūros, rūgšti dirva netinka, tulpės daugiau serga. Dvi savai­tės prieš sodinimą išberiamos trąšos – 60 g superfosfato, 120 g kalio sulfato. Pirmiausia so­dinamos ankstyvosios, o spalio mėn. vėlyvesnės tulpės. Sodina­ma 10-12 cm gyliu, 15-20 cm atstumu. Sunkiose dirvose sodi­nama 3 cm sekliau negu len­gvose. Pasodintos tulpės įsišak­nija per 2,5-3 mėnesius. Tinka­miausia šaknijimuisi 3-6° C temperatūra. Jei dirva drėgna, greičiau susiformuoja šaknys. Kai truputį pašąla, mulčiuojama durpėmis 4 cm storio sluoksniu. Neturint durpių galima mulčiuo-ti pjuvenomis.

Kardeliai kasami spalio pir­moje pusėje, ankstyvesnės veislės – rugsėjo pabaigoje. Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant prie gumbasvogūnio 5 cm stagarėlį. Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalomos žemės, nuplau­nama vandeniu. Pravartu ir pa­dezinfekuoti, jie mirkomi kalio permanganato tirpale (3 g – 10 litrų vandens). Po to gumbasvogūniai 6 val. džiovinami lau­ke, vėjo perpučiamoje vietoje. Pradžiūvę sudedami į dėžutes nestoru sluoksniu ir paliekami gerai vėdinamoje patalpoje. Kol išdžiūsta, palaikoma 35-30° C temperatūra. Po dviejų savaičių dauguma gumbasvogūnių būna visai išdžiūvę. Nuo jų pašali­nami seni gumbasvogūniai, ats­kiriami vaikučiai ir senos šak­nys. Žiemą gumbasvogūniai lai­komi patalpoje, kur temperatū­ra palaikoma ne aukštesnė kaip 4-6° C, o drėgnumas – 70- 75 proc. Jei kardelių gumbas­vogūniai bus laikomi šiltoje patalpoje, jie sudygs per anks­ti, nesulaukę sodinimo laiko.

Šį mėnesį baigiame tvarkyti ir valyti gėlynus. Reikėtų pa­barstyti pelenais tuos plotus, kur augo šluoteliniai flioksai ir bi­jūnai. Ši priemonė iš dalies padės apsisaugoti nuo miltigės, stabdys bijūnų puvinio plitimą. Mat šios ligos greičiau plinta rūgščiose dirvose. Išbarstę pe­lenus, papurenkite žemę.

Kas domisi dekoratyviniais krūmais, laikas jų pasirūpinti ir gražiai įkomponuoti savo sodyboje arba kolektyviniame sode. Jų galima nusipirkti gė­lininkų mėgėjų kioskuose. Nau­jų sodų šeiniminkams reikia pasirūpinti sodinukais gyvatvo­rėms. Žemaūgėms gyvantvorėms tinka žvilgantysis kaulenis, paprastasis ligustras. Šie krūmai gerai pakenčia karpymą, gražiai atrodo. Nekarpomoms gyvatvorėms galima naudoti japoninę lanksvą. Ji gausiai žydi ro­žiniais žiedais liepos rugpjūčio mėnesiais. Dirvai nereikli, pa­kenčia sausesnes vietas, nuola­tinio karpymo – formavimo nerei­kalauja, užauga 60-80 cm aukš­čio. Jei gyvatvorė daroma sodo viduje, zonoms atskirti panau­dokime svarainį. Jis nuolatinio karpymo taip pat nereikalauja, gražiai ir gausiai žydi gegužės mėnesį, o rudeniop užaugina vertingus vaisius. Šį krūmą pasodinus bus triguba nauda: gyvatvorė, grožis ir vitaminų šaltinis. Retkarčiais jį reikia pakarpyti, paformuoti, kad gy­vatvorė tvarkingai atrodytų. Nuo to derlius nenukentės, užaugs stambesni vaisiai. Aukš­taūgėms gyvatvorėms tinka se­dulos, gudobelės. Jos sodinamos pagal pagrindinius kelius, ap­saugo sodą nuo dulkių.

Laisvesniu laiku sutvarkyki­me kompostą. Lapus ir kitas augalų atliekas susluoksniavę su mėšiu, turėsim geros žemės daržovėms ir gėlėms.