Birželio mėnesio darbai sode ir darže

Sodas
Sodas

Birželis – taipirmasisvasa­ros mėnuo.Soduose mažai au­galų žydi, o visi labai sparčiai auga. Ilgėja vaismedžių šieme­tiniai ugeliai,skleidžiasi nauji lapeliai.Irvaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu labai daug reikia šviesos, vandens ir šilumos. O dar daugiau maisto medžiagų.Irjeigusodininkas negalireguliuotišilumos,tai vandeniu,maistomedžiagomis galipasirūpinti.Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu lais­tyti ir paraugintomis srutomis. Jospriešlaistymąatskiedžiamos 5-7 kartus, o neturint jų – į10 1 vandens dedama 30- 50 g karbamido ar 50 g amo­niosalietros.Aplinkvaismedį (krūmelį) sodo šakėmis iškasa­mas negilus griovelis ir į jį su­pilamos minėtos trąšos. Paskui, trąšomssusigėrus,dirvasuly­ginama, išgrėbstomos piktžolės, nes jos irgi daug paima maisto medžiagų, alina augalus. Dabar vis dažniauvaismedžiaiazoto trąšomis tręšiami pro lapus. Bet tai daroma, kai medeliai blogai auga, arba norima naikinti bedygstančias rauplių sporas.Li­teratūrojenurodoma,kad0,3 proc.karbamidotirpalu(30g karbamido101vandens)nu­purkštivaismedžiaikoldar esti jauni jų lapeliai, apsaugo­miirnuorauplių.Betšiomis trąšomisvaismedžiusreikėtų purkšti praėjus 20 vai. po lie­taus.Vėliau,lapamsstambėjant,tirpalokoncentracijadidinama iki 0,4-0,5 proc. (40- 50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama po vais­medžių žydėjimo. Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti tru­putėlį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g). Toks boro rūgšties kiekis visiškai kom­pensuoja boro trūkumą.

Sumaniai purškiant vaisme­džius azoto trąšomis ir palai­kant švarą ir tvarką sode, ga­lima išauginti sveikus vaisius be fungicidų. Na, o jei minė­tos priemonės nepadeda, tada sodas (irgi po lietaus) purškia­mas cheminiais preparatais. Valkčiu sergančius agrastus rei­kėtų purkšti 0,5 proc. kalci­nuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo.

Daug darbų ir braškyne. Ap­žiūrimi braškių kereliai. Ne­derantys (tai piktžolės) rauna­mi iš lysvės, taip pat skabomi tie ūsai, iš kurių neimsime kerelių padauginimui. Braškės dauginamos tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų. Todėl tokie kerai pažymimi kuoliukais ir leidžiama iš jų augti ūsams, kad susidarytų rozetės. Numa­toma vieta naujam braškynui, iš anksto ruošiama dirva.

O kaip ruošti žemę tik ką gavus sklypą sodui? Skubėti nereikėtų. Viską reikėtų daryti apgalvotai, nuosekliai. Pirmiau­sia reikia gerai paruošti žemę, ją išlyginti, išrinkti akmenis, nustatyti dirvožemio sudėtį, rūgštingumą. Į smėlyną atvežti molio, o į molyną – smėlio ir durpių. Pasiruošti mėšlo ir dur­pių komposto, įsigyti minera­linių trąšų ir gausiai patręšti, žemę giliai (iki 50 cm) suarti. Sklypąišplanuoti,numatyti, kur bus statomi pastatai, kur bus poilsio zona, daržas. Me­delius sodinti pagal gentis, at­skirai ir uogakrūmius, jauname sode galima daugiau auginti braškių,pasisodintiaviečių.

Baigiame sėti visas daržo­ves. Rugiams (birželio 5-17 d. d.) ir paprastajam erškėčiui (birželio 7-22 d. d.) pradėjus žydėti sodinami visų šiluma – mėgių daržovių daigai. Per pir­mąją dekadą pasodinami vidu­tinio vėlyvumo kopūstai. Anks­tyvos sėjos lapinės daržovės jau išaugino derlių, o vėlyvesniam derliui pats laikas jas pa­sėti. Pradžioje mėnesio dar ga­lima sėti ir burokėlius bei mor­kas laikymui žiemą. Pasėjame ridikus laikymui žiemą, žiedi­nius kopūstus antrajam der­liui. Daugiausia laiko skiriame daržovių priežiūros darbams. Tai būtų retinimas ir atsodi­nimas, dirvos purenimas ir ra­vėjimas, laistymas, papildomas tręšimas, kova su ligomis ir kenkėjais, kiti priežiūros dar­bai. Birželio mėnesį neretai dar būna vėlyvosios šalnos, kurios gali padaryti nemaža žalos, ypač šilumamėgėms dar­žovėms.

Tiek retinamas, tiek atsodi­namas daržoves reikia palaisty­ti ir šį darbą kartoti ypač esant sausiems orams. Dirva priklausomai nuo daržovių bio­loginių savybių purenama nevienodu gyliu. Šakniavaisinėms daržovėms, kurių šaknys pra­džioje būna negiliai, o vėliau, formuojantis šakniavaisiui, eina gilyn, dirva pradedama puren­ti viršutiniame armens sluoks­nyje apie 5 cm gylyje, o šak­niavaisiams baigiant augti pu­renama iki 15 cm gyliu. Kopūstinėms ir agurkinėms dar­žovėms dirva pradedama pu­renti giliau, o šaknų sistemai besiplečiant ariamajame sluoks­nyje, purenimą sekliname ir už­baigiame viršutiniame armens sluoksnyje iki 5 cm gylyje.

Ankstyvieji gūžiniai ir žie­diniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžia­gų. Galima juos laistyti trąšų tirpalu, 10 1 dedant po 30 g amonio salietros ir kalio chlo­rido ir 80 g superfosfato. Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams. Agurkinėms ir kitoms daržovėms trąšų kie­kis mažinamas pusiau. Pradėjusias, formuotis žiedinių ko­pūstų galvutes uždengiame pri­lenkdami ir įlauždami , lapus. Lauke auginamus pomidorus rišame prie kuoliukų antrą kar tą. Nuolat išlaužomi jų pažastiniai ūgliai, neduodant jiems stipriai šakotis. Vijoklinėms pupelėms ir žirniams padaro­mos vytelių ar nestorų karte­lių atrarnos. Svogūnų, kurie pradėjo formuoti ropeles, ne­laistome. Daržovės daugiau ne­purenamos, kai vešlūs lapai už­dengia visą dirvos paviršių. Bulvės kaupiamos 2-3 kartus. Paskutinį kartą – prieš bulvie­nojams uždengiant tarpueilius. Apkaupiami pomidorai, agur­kai, kopūstai. Tos daržovės, kurios nepatręštos pavasarį mi­neralinėmis trąšomis ir auga neperderlingoje dirvoje, pa­pildomai tręšiamos mineralinė­mis trąšomis. Visas daržo auga­linesliekanaskompostuojame su durpėmis, mėšlu, minerali­nėmis trąšomis. Komposto krū­vą kas mėnesį perkasame. Jei turime, į ją įpilame srutų, kurios pagreitina augalinių atliekų skaldymą. Žiūrėkime, kad kom­posto krūva – neapaugtų piktžo­lėmis.

Šiltadaržiuose auginamos dar­žovės vėdinamos, laistomos, pa­pildomai tręšiamos. Inspektų langus, net šiltnamių stiklus galima nubalinti kalkėmis, nu­kris temperatūra. Pomidorai laistomi rečiau, bet gausiai, ge­riausiai iki pietų. Temperatūra palaikoma 15-30°C. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame ir šiltesniame negu pomidorai ore. Geriausia juos laistyti apie pietus. Ne­pamirškime, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės. Šiltadaržio, dar­žovės laistomos panašios arba šiek tiek silpnesnės koncentra­cijos, kaip lauko daržovės, mi­neralinių trąšų tirpalu..

Nemažą žalą daržovėms daro kenkėjai ir pradeda stipriau reikštis – kai kurios ligos. Todėl reikia laikytis profilaktinių arba vadinamųjų fitosanitarinių tai­syklių. Pašalinti stipriau ser­gančius augalų organus arba visai ligos, apimtus augalus, žiūrėti, kad ligos pradų nelik­tų dirvoje, taip pat kad jie ne­būtų perduodami per naudoja­mus įrankius, kitas priemones, ir kad mes patys jų neperneštume. Iš kenkėjų birželio mė­nesį didesnę žalą daro kopūstinės ir svogūninės musės. Nau­dojame kenkėjus atbaidančias ir naikinančias priemones, kaip ir gegužės mėnesį.

Birželio mėnesį kardeliai pa­pildomai tręšiami, iš pradžių amonio salietra (40 g/m2), o užaugus 4-5 lapams – kalio salietra arba kalio druska (40 g/m2). Pradėjus ryškėti žiedpumpuriams tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (30-40 g/m2).

Į gėlynus sodinami raudon­žiedžiai šalavijai, begonijos, lakšteniai, celiozijos ir kitos šalnoms jautrios gėlės, nes birže­lio pirmą dekadą šalnų pavo­jus jau nebaisus. Šį mėnesį bai­gia žydėti dauguma svogūninių gėlių, jos gėlynuose pakeičia­mos vienametėmis gėlėmis. Bai­gia žydėti ir dvimetės gėlės: našlaitės, neužmirštuolės, jos taip pat pakeičiamos vasarinė­mis gėlėmis: serenčiais, begoni­jomis ir kt.

Nepamirškime pasisėti dvi­mečių gėlių: našlaičių, neuž­mirštuolių, šiurpinių gvazdikų, rusmenių, katilėlių, šimtažiedžių. Jų daigai iki rudens pa­augs ir tiks pakeisti gėlynams, kiti – žiedams. Katilėliai, naš­laitės sėjamos birželio pabai­goje į lysves arba į inspektus. Tankiai sudygusius daigus rei­kia išpikuoti. Daigai į nuolatinę vietą sodinami rugsėjo mėnesį 15×20 cm atstumu, o katilėliai ir turkiški gvazdikai 15×25. cm atstumu.

Patiems galima pasidauginti auginiais retesnių dekoratyvinių krūmų. Dauginti galima lysvė­se, uždengtose polietilenine plė­vele, arba inspektuose. Lysvėse ir inspektuose derlingos žemės sluoksnis užpilamas švaraus upės smėlio 3 cm sluoksniu. Geriau tinka rupus smėlis. Sub­stratas sudrėkinamas ir sodi­nami paruošti auginiai.

Auginiai pjaunami 10-15 cm ilgio priklausomai nuo augalo rūšies. Sodinama 2 cm gyliu. Pasodinti auginiai nupurškiami ir pridengiami politilenine plė­vele. Dauguma auginių įsišak­nija po 2-3-jų savaičių. Pir­maisiais metais jie paliekami žiemai dauginimo lysvėje. So­dinami tik pavasarį. Bijūnai gerai žydės gausiai laistomi bent kartą per savai­tę. Ypač naudinga laistyti for­muojantis žiedpumpuriams, žy­dėjimo metu ir po žydėjimo, kuomet bijūnai kaupia jėgas sekančių metų žydėjimui. Daž­nai skundžiamasi, kad bijūnai sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi. Dalis ūglių pajuoduoja, po kiek laiko jie nuvysta. Ser­gančias augalo dalis tuojau pat pašalinkime, augalus nupurkškime 0,3 proc. fundazolo tirpa­lu. Liga labiau plinta drėgną ir šiltą pavasarį bei vasarą. Ser­gančius bijūnus pravartu pa­laistyti bent du kartus su sa­vaitės pertrauka kalio perman­ganato tirpalu. Bijūnų nereikia pertręšti azoto trąšomis.

Birželio mėnesį šluotelinį flioską rekomenduojama nu­purkšti 0,3 proc. fundazolo tirpalu, tai padės apsisaugoti nuo miltligės. Neturint fundazolo, galima purkšti skalbimo mil­telių tirpalu. Imama 3 suspaus­tos saujos skalbimo miltelių 10 litrų vandens. Purškimas pa­kartojamas po dviejų savaičių. Toks profilaktinis purškimas neleis miltligei plisti.

Jei raganių viršūnės vysta ir lapai paruduoja, tuojau pat reikia purkšti 1 proc. Bordo skysčiu arba 0,5 proc. cinebo tirpalu.Jeiguraganiųvytulys buvo pastebėtas pereitais me­tais, nelaukdami ligos požymių birželio mėnesį nupurkškite mi­nėtais preparatais. Purškimą tenka kartoti kelis kartus. Rūgš­ti dirva sudaro palankias są­lygas minėtoms ligoms plisti. Todėl pravartu bent kartą ra­ganes palieti kalkių pienu.

Birželio pabaigoje kasamos ankstyvosios tulpės, jacintai, krokai, snieguolės, puškinijos, sniegžydrės tik tuomet, jei no­rima jų daugiau pasidauginti. Šiaip jos gali augti neiškastos vienoje vietoje: žydrės, snie­guolės 5-7 metus, kitos – 3- 4 metus (merendera).

Nepamirškime parinkti eritronio sėklų. Pasėtos birželio mėnesį, jos sudygs tik sekan­čių metų pavasarį. Eritronis dauginamas šviežiomis sėk­lomis.