Birželis – taipirmasisvasaros mėnuo.Soduose mažai augalų žydi, o visi labai sparčiai auga. Ilgėja vaismedžių šiemetiniai ugeliai,skleidžiasi nauji lapeliai.Irvaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu labai daug reikia šviesos, vandens ir šilumos. O dar daugiau maisto medžiagų.Irjeigusodininkas negalireguliuotišilumos,tai vandeniu,maistomedžiagomis galipasirūpinti.Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jospriešlaistymąatskiedžiamos 5-7 kartus, o neturint jų – į10 1 vandens dedama 30- 50 g karbamido ar 50 g amoniosalietros.Aplinkvaismedį (krūmelį) sodo šakėmis iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos minėtos trąšos. Paskui, trąšomssusigėrus,dirvasulyginama, išgrėbstomos piktžolės, nes jos irgi daug paima maisto medžiagų, alina augalus. Dabar vis dažniauvaismedžiaiazoto trąšomis tręšiami pro lapus. Bet tai daroma, kai medeliai blogai auga, arba norima naikinti bedygstančias rauplių sporas.Literatūrojenurodoma,kad0,3 proc.karbamidotirpalu(30g karbamido101vandens)nupurkštivaismedžiaikoldar esti jauni jų lapeliai, apsaugomiirnuorauplių.Betšiomis trąšomisvaismedžiusreikėtų purkšti praėjus 20 vai. po lietaus.Vėliau,lapamsstambėjant,tirpalokoncentracijadidinama iki 0,4-0,5 proc. (40- 50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama po vaismedžių žydėjimo. Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti truputėlį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g). Toks boro rūgšties kiekis visiškai kompensuoja boro trūkumą.
Sumaniai purškiant vaismedžius azoto trąšomis ir palaikant švarą ir tvarką sode, galima išauginti sveikus vaisius be fungicidų. Na, o jei minėtos priemonės nepadeda, tada sodas (irgi po lietaus) purškiamas cheminiais preparatais. Valkčiu sergančius agrastus reikėtų purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo.
Daug darbų ir braškyne. Apžiūrimi braškių kereliai. Nederantys (tai piktžolės) raunami iš lysvės, taip pat skabomi tie ūsai, iš kurių neimsime kerelių padauginimui. Braškės dauginamos tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų. Todėl tokie kerai pažymimi kuoliukais ir leidžiama iš jų augti ūsams, kad susidarytų rozetės. Numatoma vieta naujam braškynui, iš anksto ruošiama dirva.
O kaip ruošti žemę tik ką gavus sklypą sodui? Skubėti nereikėtų. Viską reikėtų daryti apgalvotai, nuosekliai. Pirmiausia reikia gerai paruošti žemę, ją išlyginti, išrinkti akmenis, nustatyti dirvožemio sudėtį, rūgštingumą. Į smėlyną atvežti molio, o į molyną – smėlio ir durpių. Pasiruošti mėšlo ir durpių komposto, įsigyti mineralinių trąšų ir gausiai patręšti, žemę giliai (iki 50 cm) suarti. Sklypąišplanuoti,numatyti, kur bus statomi pastatai, kur bus poilsio zona, daržas. Medelius sodinti pagal gentis, atskirai ir uogakrūmius, jauname sode galima daugiau auginti braškių,pasisodintiaviečių.
Baigiame sėti visas daržoves. Rugiams (birželio 5-17 d. d.) ir paprastajam erškėčiui (birželio 7-22 d. d.) pradėjus žydėti sodinami visų šiluma – mėgių daržovių daigai. Per pirmąją dekadą pasodinami vidutinio vėlyvumo kopūstai. Ankstyvos sėjos lapinės daržovės jau išaugino derlių, o vėlyvesniam derliui pats laikas jas pasėti. Pradžioje mėnesio dar galima sėti ir burokėlius bei morkas laikymui žiemą. Pasėjame ridikus laikymui žiemą, žiedinius kopūstus antrajam derliui. Daugiausia laiko skiriame daržovių priežiūros darbams. Tai būtų retinimas ir atsodinimas, dirvos purenimas ir ravėjimas, laistymas, papildomas tręšimas, kova su ligomis ir kenkėjais, kiti priežiūros darbai. Birželio mėnesį neretai dar būna vėlyvosios šalnos, kurios gali padaryti nemaža žalos, ypač šilumamėgėms daržovėms.
Tiek retinamas, tiek atsodinamas daržoves reikia palaistyti ir šį darbą kartoti ypač esant sausiems orams. Dirva priklausomai nuo daržovių biologinių savybių purenama nevienodu gyliu. Šakniavaisinėms daržovėms, kurių šaknys pradžioje būna negiliai, o vėliau, formuojantis šakniavaisiui, eina gilyn, dirva pradedama purenti viršutiniame armens sluoksnyje apie 5 cm gylyje, o šakniavaisiams baigiant augti purenama iki 15 cm gyliu. Kopūstinėms ir agurkinėms daržovėms dirva pradedama purenti giliau, o šaknų sistemai besiplečiant ariamajame sluoksnyje, purenimą sekliname ir užbaigiame viršutiniame armens sluoksnyje iki 5 cm gylyje.
Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Galima juos laistyti trąšų tirpalu, 10 1 dedant po 30 g amonio salietros ir kalio chlorido ir 80 g superfosfato. Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams. Agurkinėms ir kitoms daržovėms trąšų kiekis mažinamas pusiau. Pradėjusias, formuotis žiedinių kopūstų galvutes uždengiame prilenkdami ir įlauždami , lapus. Lauke auginamus pomidorus rišame prie kuoliukų antrą kar tą. Nuolat išlaužomi jų pažastiniai ūgliai, neduodant jiems stipriai šakotis. Vijoklinėms pupelėms ir žirniams padaromos vytelių ar nestorų kartelių atrarnos. Svogūnų, kurie pradėjo formuoti ropeles, nelaistome. Daržovės daugiau nepurenamos, kai vešlūs lapai uždengia visą dirvos paviršių. Bulvės kaupiamos 2-3 kartus. Paskutinį kartą – prieš bulvienojams uždengiant tarpueilius. Apkaupiami pomidorai, agurkai, kopūstai. Tos daržovės, kurios nepatręštos pavasarį mineralinėmis trąšomis ir auga neperderlingoje dirvoje, papildomai tręšiamos mineralinėmis trąšomis. Visas daržo augalinesliekanaskompostuojame su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis. Komposto krūvą kas mėnesį perkasame. Jei turime, į ją įpilame srutų, kurios pagreitina augalinių atliekų skaldymą. Žiūrėkime, kad komposto krūva – neapaugtų piktžolėmis.
Šiltadaržiuose auginamos daržovės vėdinamos, laistomos, papildomai tręšiamos. Inspektų langus, net šiltnamių stiklus galima nubalinti kalkėmis, nukris temperatūra. Pomidorai laistomi rečiau, bet gausiai, geriausiai iki pietų. Temperatūra palaikoma 15-30°C. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame ir šiltesniame negu pomidorai ore. Geriausia juos laistyti apie pietus. Nepamirškime, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės. Šiltadaržio, daržovės laistomos panašios arba šiek tiek silpnesnės koncentracijos, kaip lauko daržovės, mineralinių trąšų tirpalu..
Nemažą žalą daržovėms daro kenkėjai ir pradeda stipriau reikštis – kai kurios ligos. Todėl reikia laikytis profilaktinių arba vadinamųjų fitosanitarinių taisyklių. Pašalinti stipriau sergančius augalų organus arba visai ligos, apimtus augalus, žiūrėti, kad ligos pradų neliktų dirvoje, taip pat kad jie nebūtų perduodami per naudojamus įrankius, kitas priemones, ir kad mes patys jų neperneštume. Iš kenkėjų birželio mėnesį didesnę žalą daro kopūstinės ir svogūninės musės. Naudojame kenkėjus atbaidančias ir naikinančias priemones, kaip ir gegužės mėnesį.
Birželio mėnesį kardeliai papildomai tręšiami, iš pradžių amonio salietra (40 g/m2), o užaugus 4-5 lapams – kalio salietra arba kalio druska (40 g/m2). Pradėjus ryškėti žiedpumpuriams tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (30-40 g/m2).
Į gėlynus sodinami raudonžiedžiai šalavijai, begonijos, lakšteniai, celiozijos ir kitos šalnoms jautrios gėlės, nes birželio pirmą dekadą šalnų pavojus jau nebaisus. Šį mėnesį baigia žydėti dauguma svogūninių gėlių, jos gėlynuose pakeičiamos vienametėmis gėlėmis. Baigia žydėti ir dvimetės gėlės: našlaitės, neužmirštuolės, jos taip pat pakeičiamos vasarinėmis gėlėmis: serenčiais, begonijomis ir kt.
Nepamirškime pasisėti dvimečių gėlių: našlaičių, neužmirštuolių, šiurpinių gvazdikų, rusmenių, katilėlių, šimtažiedžių. Jų daigai iki rudens paaugs ir tiks pakeisti gėlynams, kiti – žiedams. Katilėliai, našlaitės sėjamos birželio pabaigoje į lysves arba į inspektus. Tankiai sudygusius daigus reikia išpikuoti. Daigai į nuolatinę vietą sodinami rugsėjo mėnesį 15×20 cm atstumu, o katilėliai ir turkiški gvazdikai 15×25. cm atstumu.
Patiems galima pasidauginti auginiais retesnių dekoratyvinių krūmų. Dauginti galima lysvėse, uždengtose polietilenine plėvele, arba inspektuose. Lysvėse ir inspektuose derlingos žemės sluoksnis užpilamas švaraus upės smėlio 3 cm sluoksniu. Geriau tinka rupus smėlis. Substratas sudrėkinamas ir sodinami paruošti auginiai.
Auginiai pjaunami 10-15 cm ilgio priklausomai nuo augalo rūšies. Sodinama 2 cm gyliu. Pasodinti auginiai nupurškiami ir pridengiami politilenine plėvele. Dauguma auginių įsišaknija po 2-3-jų savaičių. Pirmaisiais metais jie paliekami žiemai dauginimo lysvėje. Sodinami tik pavasarį. Bijūnai gerai žydės gausiai laistomi bent kartą per savaitę. Ypač naudinga laistyti formuojantis žiedpumpuriams, žydėjimo metu ir po žydėjimo, kuomet bijūnai kaupia jėgas sekančių metų žydėjimui. Dažnai skundžiamasi, kad bijūnai sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi. Dalis ūglių pajuoduoja, po kiek laiko jie nuvysta. Sergančias augalo dalis tuojau pat pašalinkime, augalus nupurkškime 0,3 proc. fundazolo tirpalu. Liga labiau plinta drėgną ir šiltą pavasarį bei vasarą. Sergančius bijūnus pravartu palaistyti bent du kartus su savaitės pertrauka kalio permanganato tirpalu. Bijūnų nereikia pertręšti azoto trąšomis.
Birželio mėnesį šluotelinį flioską rekomenduojama nupurkšti 0,3 proc. fundazolo tirpalu, tai padės apsisaugoti nuo miltligės. Neturint fundazolo, galima purkšti skalbimo miltelių tirpalu. Imama 3 suspaustos saujos skalbimo miltelių 10 litrų vandens. Purškimas pakartojamas po dviejų savaičių. Toks profilaktinis purškimas neleis miltligei plisti.
Jei raganių viršūnės vysta ir lapai paruduoja, tuojau pat reikia purkšti 1 proc. Bordo skysčiu arba 0,5 proc. cinebo tirpalu.Jeiguraganiųvytulys buvo pastebėtas pereitais metais, nelaukdami ligos požymių birželio mėnesį nupurkškite minėtais preparatais. Purškimą tenka kartoti kelis kartus. Rūgšti dirva sudaro palankias sąlygas minėtoms ligoms plisti. Todėl pravartu bent kartą raganes palieti kalkių pienu.
Birželio pabaigoje kasamos ankstyvosios tulpės, jacintai, krokai, snieguolės, puškinijos, sniegžydrės tik tuomet, jei norima jų daugiau pasidauginti. Šiaip jos gali augti neiškastos vienoje vietoje: žydrės, snieguolės 5-7 metus, kitos – 3- 4 metus (merendera).
Nepamirškime parinkti eritronio sėklų. Pasėtos birželio mėnesį, jos sudygs tik sekančių metų pavasarį. Eritronis dauginamas šviežiomis sėklomis.