Gruodžio mėnesio darbai sode ir darže

gruodis
gruodis

Gruodis – paskutinis metų mėnuo ir žiemos pradžia. Trum­piausios dienos nebeleidžia di­desnių darbų nuveikti. Kartais ir šalčiai sustiprėja. Gerai, kai vaismedžiai aprišti, kai sodo tvoros gerai sutvarkytos ir var­tai sandariai užkelti. Tadą į sodą nepatenka kiškiai, mažiau nugraužia neapsaugotų medelių. Todėl retkarčiais reikia apsilan­kyti sode, apžiūrėti, ar kas ten nešeimininkauja. Jau dabar, po nedidelių šalčių, galima prisi­pjauti skiepūglių vaismedžiams pavasarį perskiepyti. Bet reikia gerai žinoti tuos medžius, nuo kurių žadame imti ūglius. Jie turi būti sveiki, žinomos veis­lės, o patys metūgliai ne trum­pesni kaip 30 cm. Skiepūgliai pjaustomi nuo vaismedžio vir­šutinių ir į pietus augusių ša­kų. Nupjauti skiepūgliai tuojau pat surišami į pundelius ir ant etiketės tušinuku užrašomas veislės pavadinimas, kiti duo­menys. Skiepūglius galima lai­kyti drėgname rūsyje, smėlyje arba sniege, lauke supiltose dur­pėse.

Jeigu sode išmėtėte mėšlo krūveles kurkliams ir kitiems kenkėjams gaudyti, tai užėjus didesniam šalčiui iškratykite mėšlą plonu sluoksniu ir ken­kėjai sušals. Paskui ši mėšlą sumeskite po vaismedžiais. Po mėšlu neretai apsigyvena ir pe­lės. Todėl prieš žiemą pravar­tu ir pomedžiuose esantį mėšlą perkilnoti, išnaikinti peles. Pe­lės neretai graužia ir mede­lių, ypač jaunų, šaknis ir pri­daro    nemažai    nuostolių.    Jos nugraužia ir prikastus medelius. Todėl sode jos nuodijamos už­nuodytu jauku, o nameliuose, kitose patalpose gaudomos ir spąsteliais. Medeliai apdedami eglišakėmis.

Esant galimybei – skiepija­ma žiemą.

Nepamirškime ir meistrystės darbų. Sodininkui reikia turėti pakankamai dėžių vaisiams lai­kyti, stelažų, spintų drabužiams pasikabinti, trąšoms ir pestici­dams sudėti. Peržiūrėkime, ar patogūs kirvių, šakių, kastuvų kotai, gal kai ką galima pato­bulinti, gal reikia išgaląsti. Na, o jei statote namelį, tai ir žie­mą galima daug ką padaryti, išpjaustyti ornamentų balkonui ar laiptams papuošti. Susiraski­te tinkamos literatūros, supla­nuokite sodo namelio interjerą. Daug gerų patarimų galima ras­ti pavarčius žurnalo „Mūsų so­dai” komplektus.

Retkarčiais užsukime į rūsį, kur laikomi vaisiai, peržiūrėki­me juos. Čia vaisius pūdo bal­tasis, kartusis, skystasis bei pe­lėj ūninis puviniai. Visi puviniai plinta pro pažeistas odelės vie­tas, kai liečiasi su sergančiais. Todėl kuo dažniau reikia išrink­ti pradėjusius pūti, išpjaustyti ligotas vietas, o sveikas dalis suvartoti: virti kompotus, dže­mus, arba sudžiovinti. Vaisiai labai gerai džiūsta ant radiato­riaus ar krosnies, kur pakloja­ma balto popieriaus ir supila­mos skiltelės.

Gruodžio mėnesį pradedamos stratifikuoti ilgiausiai dygstan­čios sodo augalų sėklos. Pri­mename kai kurių kultūrų stratifikavimosi laiką. Ilgiausiai ne­dygsta vyšnių ir trešnių kau­liukai. Todėl jie smėlyje laiko­mi  150-180 dienų,  obelų sėklos – 120-130 dienų, abrikosų kauliukai – 80-100 dienų. Pa­gal tai apsiskaičiuojama, kada pradėti stratifikuoti sėklas. Kaip tai daroma? Pirmiausia reikia turėti švaraus upės išplauto arba kvarcinio smėlio ir gerai pa­ruoštų durpių. Sėklos sluoks­niuojamos su smėliu, o durpių dedama, kad smėlis ne taip greit išdžiūtų. Stratifikuotos sėklos laikomos vėsiame rūsyje, joms pradžiūvus – palaistomą. Rūsy­je turėtų būti apie 3-4° šilu­mos.

Darže galima uždengti egliša­kėmis daugiametes daržoves. Reikia nuolat, ne mažiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tikrin­ti laikomų daržovių ir bulvių būklę. Jei rūsiuose per šilta ir sausa, pravėdiname. Kaupuose sekame daržovių temperatūrą. Šakniavaisinės daržovės geriau­siai laikosi 2-3°C, kopūstai 1-2°C temperatūroje. Bulvėms laikymo temperatūra baigus ka­simą, jeigu yra sergančių gum­bų, apie 20 dienų turėtų būti 11-13°C, o esant sveikiems gumbams 18-19°C apie 8-10 dienų. Vėliau palaipsniui tempe­ratūra žeminama iki 2-4°C. Sveikiems gumbams temperatū­rą reikia žeminti apie 0,5°C, o sergantiems – apie 1 °C per pa­rą. Žiemą temperatūra turi būti 1,5-5°C, santykinis drėgnumas 85-95 proc. Jeigu laikomos daržovės ar bulvės pradeda ges­ti, būtina jas perrinkti. Pasodams drėgmės ir šilumos režimas panašus  kaip ir  maistinėms dar­žovėms.

Pradedame remontuoti inven­torių, šiltnamius, inspektų rė­mus. Iš polietileninės plėve­lės, nuimtos nuo šiltnamių, ga­miname 15×15 cm maišelius dai­gams auginti. Polietileną suly­dome karštu lygintuvu ar kitu būdu. Plėvelė dezinfekuojama kalio permanganato ar vario sul­fato 1-2 proc. tirpalu.

Šį mėnesį tvarkomas šiltna­mis, darbai lauke baigėsi. Dė­mesys sukaupiamas kambarinių augalų priežiūrai. Žiemą mažiau šviesos, todėl reikia pagalvoti, kur padėti krotonus, margenius ir kitus šviesą mėgstančius au­galus. Atokiau nuo langų gali­ma laikyti gebenes, skindapus, paparčius. Ypač dauguma gėlių kenčia dėl sauso kambario oro, todėl šalia reikia pastatyti in­delį su vandeniu, retkarčiais nupurkšti, ypač palmes, azalijas.

Subtropikų augalai aukubos, mirtos, oleandrai gerai jaučiasi ir vėsesnėse 10-12°C patalpo­se. Laistomi retai. Citrinmedis taip pat laikomas 10-15°C pa­talpoje, jam reikia šviesos, tam­sesnėje patalpoje meta lapus. Jis jautrus skersvėjams, nepa­kenčia   dažno   vietos   keitimo.

Motininės chrizantemos at­renkamos dar žydėjimo metu. Dabar jos laikomos 5-6°C pa­talpoje. Laistomos retai, tik tiek, kad šaknys nesudžiūtų. Meile-niai pailsėję pradeda leisti ūg­lius. Kai ūgliai bus 10 cm aukš­čio,  reikės juos iškelti į šviesą, palaipsniui dažniau teks lais­tyti. Mėnesio pabaigoje galima pradėti tręšti 0,2 proc. mine­ralinių trąšų mišiniu. Didelių koncentracijų jie nepakenčia, pradeda mirti šaknys, meileniai   vystosi    lėčiau.

Poinsetijos gerai auga švie­siuose šiltnamiuose, taip pat šviesiuose kambariuose. Jos jautrios foto periodui. Vegetatyvinės dalys, lapai, stiebai vys­tosi ilgos dienos sąlygomis, o trumpai dienai esant vystosi žie­dai. Rugsėjo pabaigoje pradeda formuotis žiedai, o žydi lapkri­čio-gruodžio mėnesiais. Grei­čiau pražysta, jei būna saulėta ir šilta. Poinsetija nemėgsta šal­to vandens, skersvėjų ir dažno vietos keitimo. Tai šilumamėgis augalas, žemesnėje kaip 16°C gelsta ir krinta lapai. Reguliuo­jant dienos ilgumą poinsetija galima priversti žydėti bet ku­riuo laiku. Pražysta maždaug po 3,5-4 mėnesių.

Auginant šiltnamyje gerberą, būtina įrengti papildomą apšvie­timą. Galima naudoti ir dienos šviesos lempas. Papildomai švi­tinama nuo spalio pradžios iki kovo 1 d. maždaug 6 vai. per parą. Reikia paskaičiuoti, kad susidarytų 17 val. dienos švie­sos. Apšvietimas teigiamai atsi­liepia žiedų kokybei, pagreitina žydėjimą. Laistyti geriau rytais 20°C vandeniu, kad vanduo ne­patektų ant lapų. Gerberai bū­tinas geras vėdinimas net ir žiemą. Augimo metu šiltnamyje palaikoma 18-20°C temperatū­ra,   o   naktį   truputį   žemesnė.