Nedidelį dirvos plotą tenka įdirbti rankiniais įrankiais ( kastuvas, šakės, grėblys). Daržovėms reikia derlingos ir purios dirvos, todėl, nuėmę ankstyvųjų daržovių derlių (svogūnus, agurkus, pomidorus, česnakus, žirnius, pupeles, ankstyvuosius kopūstus), neleiskime bujoti piktžolėms, kurios eikvoja dirvoje likusias maisto medžiagas. Stambesnes piktžoles nupjaukime dalgiu, o smulkesnes naikinkime dirvos paviršių purendami kauptukais. Po 2 – 3 savaičių dirvą suarkime arba perkaskime 25 – 35 cm gyliu. Giliai perkasę dirvą ne tik sudarysime geresnes sąlygas daržovių šaknims augti ir vystytis, bet sumažinsime piktžolių, ligų bei kenkėjų kiekį.
Jeigu anksti suartoje dirvoje sudygsta daug piktžolių, jas naikinkime dirvą akėdami arba purendami geležiniu grėbliu, piktžolėms išaugus didesnėms, tenka dirvą dar kartą perkasti 12 – 14 cm gyliu. Taip paruošus dirvą, pasėtų daržovių nestelbs piktžolės, mažiau reikės ravėti.
Rudenį giliai suartą dirvą anksti pavasarį purenkime lengvomis akėčiomis arba geležiniais grėbliais, o prieš daržovių sėją arba sodinimą lengvai sukultivuokime. Sunkią ir supuolusią dirvą pavasarį perarkime 18 – 20 cm gyliu. Nearkime šlapios dirvos, kad nesusidarytų dideli grumstai. Daržovėms reikia geros struktūros dirvos, kad nebūtų nei didelių grumstų, nei dulkančios žemės.
Pavasarį suartą dirvą gerai išlyginkime, kad pasėtos daržovės dygtų vienu metu. Vėliau išdygusias labiau stelbia piktžolės, išauga mažesnės ir blogesnės kokybės derlius.