Paprastoji pakalnutė – Convallaria majalis L.
Lietuviški sinonimai : angelo skambučiai, gegutės abrusėlis, gegutės gobtuvėlis, gludišius, konvalija, ožkaliežuvis, skambutėliai.
Paplitusi visoje Europoje (išskyrus poliarines sritis), Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Svarbus kaip vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Vaistams vartojami žiedynai (Flores Conyallariae), žolė (Herbae Convallariae) ir lapai (Folia Convallariae).
Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, lelijinių (Lilia-ceae) šeimos, 25-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis gulsčias, šliaužiantis, gausiai apaugęs smulkiomis baltomis šaknelėmis. Stiebas stačias, belapis, plikas, dažniausiai pusiau apvalus arba trikampis. Lapai pamatiniai 9-25 cm ilgio, 5-9 cm pločio, lancetiški arba pailgai elipsiški, nusmailėjusia viršūne, pliki, ilgakočiai, vieno lapo makštis apgaubusi antrojo lapo lapkotį; lapkočiai beveik iki pat žiedyno. Stiebas ir lapkočiai prie pamato apgaubti belakščių makščių. Žiedai balti, maloniai kvepia, nusvirę, daugiažiedėse (7-23 žiedelių) vienašalėse kekėse. Pažiedės lancetiškos. Apyžiedis baltas (yra formų su raudonu ir rožiniu apyžiedžiu), varpiškas, šešiadantis; danteliai išlinkę į lauko pusę.
Kuokelių koteliai trumpesni už dulkinės, prisitvirtinę prie apyžiedžio lapelių pamato.
Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisius – rausvai oranž-inė uoga. Sėklos apvalios, 3-4 mm ilgio, šviesiai gelsvos, 1000 sėklų sveria 17-21 g.
Agrotechnika. Pakalnutės yra entomofiliniai augalai (dažniausiai apdulkinami bičių).
Dauginama sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklos pradeda dygti po 9-12 mėn., jų daigumas – 30-40%. Joms sudygus, 1 – 1,5 metų vystosi tiktai požeminė augalo dalis. Antraisiais augimo metais j dirvos paviršių iškyla smulkus lapelis. Trečiaisiais ketvirtaisiais metais augalai visiškai išsivysto, tačiau žydėti pradeda tik po 7-9 metų. Taigi sėklomis dauginti praktiškai neapsimoka.
Gamybinėmis sąlygomis išimtinai dauginama vegetatyviškai – šakniastiebiais. Tam tikslui imamos ne trumpesnės kaip 15 cm šakniastiebių dalys su vegetatyviniu pumpuru. Iš vieno suaugusio kerelio galima paruošti 5-8 šakniastiebio dalis.
Dirva parenkama lengvo priesmėlio, gausiai patręšiama organinėmis trąšomis, geriausia perpuvusiu kompostu (6-8 t/ha). Tinka rūgščios reakcijos (pH 4,5-5,5) ir pakankamai drėgna dirva. Mineralinėmis trąšomis nepatartina tręšti, nes dažnai pablogėja žaliavos kokybė. Dirva paruošiama panašiai kaip kaupiamosioms kultūroms. Labai svarbu naikinti piktžoles, ypač šaknia-stiebines (kaip varputis ir kt.).
Sodinti geriausia anksti pavasarį, kai dirvoje yra pakankamai drėgmės. Daigai sodinami juostiniu būdu. Juostos daromos 1,5 m pločio, o tarp jų paliekami 60-70 cm pločio tarpai. Juostose daromos 5 eilės 5 cm gylio griovelių, į kuriuos ištisai dedami šakniastiebiai ir užpilami puria žeme, po to palaistomą. Palaisčius juostos mulčiuojamos durpėmis. Taip 1 ha apsodinti reikia apie 80 000 šakniastiebių.
Pasodinus plantacija 2-3 metus stropiai prižiūrima: naikinamos piktžolės, purenama dirva, papildomai tręšiama kompostu.
Žaliavos ruošimas. Kultūrinių pakalnučių populiacijų derlius, lyginant su laukinėmis, būna didesnis ir geresnės kokybės. Pirmas derlius imamas ketvirtaisiais auginimo metais. Antžeminė augalų dalis pjaunama per patį žydėjimą ir ne vėliau kaip iki žydėjimo pabaigos. Žiedai ir žolė nupjaunama žydėjimo pradžioje. Žiedynai pjaunami 3 cm žemiau apatinio žiedo, žolė – apatinio lapo prisegimo vietoje. Lapai skinami augalams žydint. Pakalnučių rauti negalima.
Norint kasmet ruošti vaistinę žaliavą, plantaciją reikia padalyti į keturias dalis: ketvirtaisiais auginimo metais pjaunama vienas ketvirtadalis, sekančiais kitas ir taip toliau. Taigi po ketverių metų vėl pradedama iš naujo. Taip tvarkant derlius gaunamas’ daugelį metų. Iš 1 ha galima gauti 10 cnt orasausės žaliavos.
Nupjauta žolė tuojau pat džiovinama apšildomoje džiovykloje (50-60 °C). Nedidelius kiekius galima džiovinti plonai paskleidus skardinėse pastogėse. Kadangi lapų paviršius vaškuotas, žaliava gana sunkiai džiūsta. Iš 100 kg žalių lapų gaunama 20 kg orasau-sių, žiedų – 13-14 kg.
Džiovinti lapai turi būti žali, silpno savotiško kvapo, kartaus skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 14%, susmulkė-jusių dalių, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 3%, kitų augalų dalių – ne daugiau kaip 1%, mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%.
Žolės žaliavą turi sudaryti lapai ir ne mažiau kaip 5% žiedkočių su žiedais. Žiedai turi būti šviesiai žaliais žiedkočiais su gelsvai baltais žiedeliais, beveik be kvapo, kartaus skonio. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 12%, žiedkočių su parudavusiais žiedeliais-ne daugiau kaip 5%, žiedkočių, ilgesnių kaip 3 cm žemiau pirmo žiedo -ne daugiau kaip 4%, žiedkočių be žiedų – ne daugiau kaip 1 %, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,3%. Lapai pakuojami po 20 kg į maišus arba po 50 kg į ryšulius. Laikoma iki 2 metų. Žiedai po 10-20 kg pakuojami į fanerines dėžes, išklotas baltu popieriumi. Laikoma iki metų. Visa žaliava laikoma tamsioje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jos biologinis aktyvumas tikrinamas kas 6 mėn.
Augalo visose dalyse yra širdį veikiančių glikozidų: žieduose konvaliatoksino, lapuose – konvaliatoksino, majalozido, valiatiksino, gliukokonvaliazido, konvaliazido, konvaliatoksolozido ir kt. (iš viso 0,1%); saponino konvaliarino, sėklose – konvaliazido ir kitokių glikozidų, šakniastiebiuose ir šaknyse – konvaliamarino.
Pakalnutės preparatais gydoma širdies nepakankamumas, neurozės, kardiosklerozė, skatinamas šlapimo išsiskyrimas. Jos žaliava ir preparatai nuodingi, vartojami tik gydytojui nurodžius.