Pavasarinė raktažolė – Primula veris L.

Lietuviški sinonimai : batutis, batučfai, dangaus raktai, Jurgio raktai, pirmažiedis, šv. Petro raktai, žmogučiai.

Skandinavijoje,  Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Sąjungos europinės dalies vakariniuose.

Lapai (Folia Primulae), žiedai (Flores Primulae) ir šakniastie­biai su šaknimis (Radix Primulae) vartojami farmacijos pramo­nėje, o žali lapai salotoms. Augalai dekoratyvūs.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, žolinis, 15- 35 cm aukščio, raktažoiinių (Primulaceae) šeimos augalas. Šak­niastiebis trumpas, įkypus, su gausiomis, 10-12 cm ilgio šakni­mis. Visi lapai skroteliniai, šviesiai žali, žydėjimo metu dar ne vi­sai išaugę, iš pradžių žemyn užsirietusiais kraštais, vėliau išsitie­sia, raukšlėti, su įdubusiomis gyslomis. Lapalakštis apvaliaviršūnis, pereinantis į sparnuotą lapkotį. Žiedynkotis apaugęs stačiais plaukeliais. Žiedynas vienašalio skėčio pavidalo, su 5-20 žiedų. Pažiedės linijiškai lancetiškos, plaukuotos, gerokai trumpes­nės už žiedkočius. Žiedkočiai augalams žydint gerokai nulinkę, vėliau statūs. Vainikėlis geltonas. Vaisius – dėžutė. Sėklos rutu­liškos arba netaisyklingai daugiabriaunės, tamsios, smulkiai karpotos. 2000 sėklų sveria 0,83 g.

Žydi gegužės-birželio mėn., sėklos subręsta liepos mėn. Didesnėje Lietuvos dalyje gana dažnas, retesnis šiauri­niuose rajonuose.

Agrotechnika. Raktažolei tinka saulėta vieta, priemolio dirvo­žemis. Geriausi priešsėliai – kaupiamosios kultūros, žiem­kenčiai javai arba pūdymas. Dirva ruošiama kaip ir kaupiamosioms kultūroms. Tręšiama mineralinėmis trąšomis (kalio 80, fosforo 60 ir azoto 60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Kalio ir fosforo trąšos iš­beriamos dirvą dirbant, prieš sėją, azoto – išaugus skrotelėje tre­čiai porai lapelių. Antraisiais ir kitais metais papildomai tręšiama tokiomis pat trąšų normomis. Kalio ir fosforo trąšos išberiamos rudenį, azoto – augalams pradėjus vegetaciją.

Dauginama sėklomis. Sėjama rudenį arba pavasarį stratifi-kuotomis sėklomis (stratifikuojama 90 dienų) .

Pirmaisiais auginimo metais, ypač pirmoje vegetacijos periodo pusėje, auga labai lėtai. Tada augalus reikia kruopščiai prižiūrė­ti – periodiškai purenti dirvą, ravėti. Ypač svarbu laiku šalinti piktžoles, nes silpni augaiiukai nesugeba jų nustelbti ir greitai sunyksta. Birželio pabaigoje augalai praretinami 25-30 cm atstu­mu. Antraisiais metais suformuoja 9-15 lapų skrotelę ir žydi. Raktažolę galima dauginti ir daigais. Jie išauginami daigyninėse lysvėse, iš kurių į nuolatinę auginimo vietą perkeliami rugpjūčio- rugsėjo mėn.

Kai kuriais metais augalai nukenčia nuo lapų dėmėtligės, ku­rią sukelia grybas Ramuliaria primulae Thum.

Žaliavos ruošimas. Vaistinei žaliavai lapai skinami augalams pradėjus žydėti (tuomet susikaupia daugiausia vitamino C (750- 1230 mg%). Džiovinami džiovykloje (40-50°C). Žiedai ren­kami augalams pradėjus žydėti, džiovinami ant popieriaus pavė­syje. Šaknys su šakniastiebiais kasamos pavasarį arba rudenį, ka­da antžeminė dalis pradeda nykti. Iškastos šaknys nuplaunamos, pašalinami lapų likučiai ir džiovinamos gerai perpučiamoje džio­vykloje. Sėklos renkamos liepos pirmoje pusėje.

Trečiaisiais auginimo metais iš 1 ha gaunama vidutiniškai 8,9 žalių arba 2,6 cnt orasausių lapų ir 16,5 cnt žalių arba 5,6 cnt/ha orasausių šaknų ir šakniastiebių.

Išdžiūvę šakniastiebiai ir šaknys turi būti rusvos spalvos, 3- 10 cm ilgio, silpno kvapo, kiek sutraukiančio kartoko skonio. Drėg­mės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 12%.

Sausi žiedai pakuojami po 5 arba 10 kg į metalines dėžes, ku­rios dedamos į fanerines dėžes po 40 kg. Lapai ir šaknys pakuoja­mi į maišus arba presuojami po 30 ar į ryšulius po 50 kg laikoma ant stelažų sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kiekvienais me­tais žaliava patikrinama.

Išdžiūvę lapai turi būti pilkai žali, medaus kvapo, saldžiai kar­toko, kiek deginančio skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 13%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 12%’, smulkių dalelių, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles, ne daugiau kaip 3%, žiedynkočių -8%, organinių ir mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip po 0,5%, vitamino C – ne mažiau kaip 2,3%. Žieduose drėgmės gali būti ne daugiau kaip 12%, orga­ninių priemaišų – ne daugiau kaip 2%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%. Šaknyse ir šakniastiebiuose susikaupia iki 10% saponi-nų, glikozidų ir 0,08% eterinio aliejaus, lapuose-apie 2% saponinų, žieduose – saponinų ir flavonoidų.

Visose augalo dalyse yra vitamino C, lapuose jo būna iki 1230 mg%, be to, juose yra iki 3 mg% karotino.

Šaknų ir šakniastiebių   preparatai lengvina   atsikosėjimą, jais gydomas bronchitas.

Lapai farmacijos pramonėje vartojami polivitamininiams miši­niams ruošti.  Hermetiškai uždarytuose lapuose vitaminas C ilgai išsilaiko.

Iš žalių lapų anksti pavasarį galima ruošti salotas. Trys – pen­ki lapai vitamino C turi tokį .kiekį, kuris reikalingas žmogui per parą.