Vaistinė medetka

Vaistinė medetka – Calendula officinalis L.

Lietuviški sinonimai :  madatka,  modatka, nadatka, nagatka, nedetka, negetka, noktelė.

Vaistinė medetka gali būti auginama daugumoje vietų.

Vaistinės medetkos graižai (Flores Calendulae) nuo seno pla­čiai vartojami medicinoje, kosmetikoje bei maisto pramonėje kai kuriems produktams, taip pat tekstilės gaminiams dažyti. Deko­ratyvūs. Dalis medetkos žaliavos eksportuojama į užsienį.

Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, 30-50 cm aukščio, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Šaknis liemeninė, šakota. Stiebas stačias, briaunotas, beveik nuo pagrindo šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai pražanginiai, beveik lygiakraščiai, apatiniai į lapkotį siaurėjantys, iki 13 cm ilgio, viršutiniai bekočiai, pailgi ar­ba lancetiški. Žiedai 3-5 cm skersmens. Žiedynas – graižąs. Kjaštiniai (piesteliniai) graižo žiedai liežuviški, oranžiniai, išsidėstę 1-15 eilių, vidiniai ( kuokeliniai) vamzdiški, tamsiai geltoni. Vaisius – pjautuvo formos dėžutė. 1000 sėklų sveria 8-10 g.

Žydi nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens.

Lietuvoje savaime neauga. Nuo seno auginama darželiuose, soduose, pasitaiko ir sulaukėjusių.

Agrotechnika. Medetka gerai auga įvairiose dirvose, bet labiau mėgsta drėgnas, saulėtas vietas. Rudenį dirva suariama, anksti pavasarį kultivuojama ir akėjama. Medetka ilgai ir gražiai žydi, jei rudenį prieš ariant dirva patręšiama mėšlu (30-40 t/ha ar ma­žiau) ir mineralinėmis trąšomis (fosforo 70, kalio 35 kg/ha veik­liųjų medžiagų). Jei priešsėlis buvo kaupiamieji, mėšlu netręšia-ma. Tręšiant tik mineralinėmis trąšomis, salietros išberiama apie 55, kalio druskos 40 ir superfosfato 100 kg/ha. Kalio ir fosforo trą­šos barstomos rudenį arba labai anksti pavasarį, azoto-auga­lams sudygus.

Dauginama sėklomis. Auginama pilnavidurė forma. Sėjama pa­vasarį, tuo pačiu metu kaip ir javai, su javų sėjamosiomis, 2-3 cm gyliu, 50-60 cm atstumu, eilėmis. Sėklos norma – 10-12 kg/ha. Pradeda dygti po 6-12 dienų. Sėklos daigios būna 3-5 metus.

Per vegetaciją 2-3 kartus ravima ir purenami tarpueiliai. Ant­roje vasaros pusėje išsikeroję augalai nustelbia piktžoles.

Žaliavos ruošimas. Graižai, pradėjus augalams žydėti, skinami kas 2-3, o vėliau kas 4-5 dienos. Per visą sezoną skinami 15- 20 kartų; tai skatina jų formavimąsi. Graižai skinami arba pjau­nami ties pačiu graižo pagrindu. Nuskinti paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami pastogėje arba specialioje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40-45 °C temperatūroje. Iš 1 ha surenkama apie 10-18 cnt orasausių graižų.

Sėklininkystei sklypeliai užsėjami pirmos reprodukcijos sėkla. Iš šio sklypelio periodiškai šalinami ne tamsiai oranžiniais graižais augalai ir užsimezgusios smulkios dėžutės. Sėklos subręsta ne vienu laiku, todėl kiek parudavusios dėžutės rankomis renka­mos kelis kartus. Paskutinį kartą galima rinkti ir mechanizuotai. Sėklos ant brezento paskleidžiamos 3-5 cm sluoksniu. Išdžiūvu­sios išvalomos grūdų valymo mašinomis. Sėklų derlius – 4-6 cnt/ha.

Žaliavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 14%, graižų su kotelio liekana ne daugiau kaip 10%, vamzdiškų žiedelių, lapelių ir stiebelių nuolaužų -ne daugiau kaip 5%, parudavusių grai­žų-ne daugiau kaip 3%, organinių ir mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip po 0,5%.

Graižuose yra apie 3% karotinoidų (karotino, likopino, viola-ksantino, citraksantino, rubiksantino, flavochromo ir kt.), apie 3,4% gyvasakių, 4% gleivių, 6-8% obuolių ir pėdsakai salicilo rūgšties, 0,02% eterinio aliejaus, alkaloidų, kalendeno  (karti medžiaga), fermentų. Antžeminėje augalo dalyje yra saponinų, šaknyse – inulino, sėklose – riebalų, alkaloidų.

Medetkos preparatai naikina stafilokokus ir streptokokus. Jais gydomi odos (žaizdos, nudegimai, furunkulai, išbėrimai), gerklės, kepenų ir tulžies, šlapimo pūslės, gimdos, širdies ligos, taip pat skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas, parodontozė.

Iš vaistinės medetkos gaminamos KN tabletės, ekstraktai, te­palas .