Aktinidinių (Actinidiaceae) šeimos dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Stiebas vijoklinis, sumedėjęs. Lapai sveiki. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, smulkūs.
Smailialapė aktinidija (A. arguta (Sieb. et Zucc.) Planch.). Jos stiebas sumedėjęs, vijoklinis, tėvynėje užauga iki 25 m aukščio. Lapai ovališkai kiaušiniški, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai 1,5—2 cm skersmens, žalsvai balti, kvapūs. Augalas dvinamis. 2ydi birželio—liepos mėnesį. Vaisiai — tamsiai žalios, kvapios, valgomos uogos. Smailialapė aktinidija labai reikli dirvos ir drėgmės atžvilgiu. Geriausiai auga lengvose, derliose, pakankamai drėgnose dirvose ir apsaugotose nuo vėjų vietose.
Dauginama sėklomis, žaliais ir sumedėjusiais ūgliais, atlankomis. Sėklos sėjamos rudenį arba stratifikuotos pavasarį. Jaunus sėjinukus patartina žiemai pridengti. Suaugę augalai atsparūs
šalčiams. Dauginant ūgliais, geriau tinka žali, sumedėję įsišaknija sunkiau.
Ši aktinidija tinka namų sienoms, verandoms, pavėsinėms, senų medžių kamienams apželdinti.
Margalapė aktinidija (A. kolomikta Maxim.). Ji užauga iki 2—4 m aukščio, tėvynėje (Mandžiurijoje) — iki 10—12 m. Stiebas Vijoklinis arba šliaužiantis žeme ir įsišaknijantis. Lapai ovališki arba kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, šviesiai žali, 9—12 cm ilgio ir 5—8 cm pločio. Vasarą saulėje esantieji lapai esti baltais, jožiniais ir net tamsiai raudonais ruoželiais. Augalai dvinamiai, Žiedai balti arba rožiniai, 1,5—2,5 cm skersmens, labai kvapūs, primenantieji pakalnučių kvapą. Žydi birželio-—liepos mėnesį. Vaisius— žalia, iki 2 cm ilgio, išilgai ruožuota, saldi, valgoma uoga, Auginama ir dauginama taip pat, kaip ir smailialapė aktinidija
