Kobėja

KOBĖJA – Cobaea Cav.

Laipiojančioji kobėja (Cobaea scandens Cav.) yra polemoninių (Polemoniaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos. Stiebas laipioja ūseliais.  Užauga iki

4-5 m aukščio. Lapai plunksniški. Žiedai dideli, varpelio formos, balsvi, violetiniai. Žydi gausiai, nuo liepos iki spalio mėn. Augalas daugiametis, bet mūsų respublikos sąlygomis  auginamas  kaip vienmetis.
Gerai auga šiltose, apsaugotose nuo vėjų vietose bei derlingoje, purioje ir pakankamai drėgnoje dirvoje. Va­sarą augalai papildomai tręšiami trąšomis, o sausros metu laistomi.

Sėklos sėjamos vasario mėn. į puodelius. Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams, daigai pikuojami po vieną į 7 cm skersmens puodelius. Balandžio mėn. augalai dar kartą persodinami į didesnius puodelius. Į nuolatinę vietą sodinami, praėjus pavasario šalnoms.

Mūsų respublikos klimato sąlygomis kobėja užmez­ga ir sunokina sėklas, tik esant labai šiltai ir sausai va­sarai. Nustatyta, kad geriausia kobė­ja dauginti žaliomis gyvašakėmis. Tinkamiausias lai­kas – liepos mėn. pirmoji pusė. Patartina paruoštas gy­vašakės 8 vai. pamirkyti heteroauksino tirpale (vienam litre vandes ištirpinama 0,5-0,75 heteroauksino table­tės). Po to gyvašakės susodinamos į smėlio pripildytus inspektus. Čia palaikoma 20-25° C temperatūra ir pa­stovi drėgmė. Po 2-3 savaičių gyvašakės sudaro kalius ir netrukus išleidžia šaknis. Susidarius šaknims, inspektąi pradedami vėdinti, o vėliau langai visai nu­imami. Uždedami, tik pablogėjus orui. Rudenį (rugsė­jo mėn.) įsišakniję augalai persodinami į puodelius ir per žiemą laikomi šviesiose ir vėsiose (8-10° C) patal­pose. Kitų metų pavasarį sodinami į nuolatinę vietą. Iš gyvasakių išauginti augalai žydi žymiai gausiau, negu išauginti iš sėklų.

Laipiojančioji kobėja yra labai puošnus augalas, ta­čiau mūsų respublikoje iki šiol dar labai retai augina-mas. Vertėtų juo labiau susidomėti ir plačiau taikyti pavėsinėms, tvoroms, verandoms, balkonams, sienoms ap­želdinti.

Taip pat skaitykite: